PARODOS

2013

Tapybos paroda: ad O R I G I N E M
 
2013 02 06 – 2013 02 28

Vasario mėnesį Pamėnkalnio galerija pristato tapybos parodą „ad ORIGINEM“. Bendraminčius parodai suvienijo tapybos atveju esminio paradokso mintis – Progressus ad originem, regressus ad futurum.

Atsigręžimas į pradžią / ad originem – tapybos būsena, kurios neįmanoma iliustruoti, kur tapybos pirmapradiškumas reiškia įsijautimą, vyksmą, procesą, natūralią tapybinio laiko tėkmę, šviesos sklidimą per spalvą, dažą, materiją. Tai greičiau tapybos kūrimosi konvulsijos, kol paveikslo dar neužvaldė konvencijos, mokyklinės dogmos ir meno „žinovų“ nuomonės, kol paveikslas yra gyva esatis.

Tapančiajam – ad originem yra nuolatinis siekis ir praradimas, žinojimas, kad paveikslas niekada nebus užbaigtas, nes jam svarbu visai kas kita nei pripažinti standartai. Jam svarbu pati kūrimosi būsena, kurią galima apibūdinti tik kaip proveržius. Daugelis iš jų visai nesvarbūs, bet mes žinome, kad jais siekiama tokio PROVERŽIO, kuris bus svarbus. Jame ir glūdi visa esmė.

Parodos dalyviai: Henrikas Čerapas, Agnė Kulbytė, Kristina Mažeikaitė, Algimantas Černiauskas, Dovydas Alčauskis.

Parodos atidarymas 2013 m. vasario 6 d. (trečiadienį), 17 val.
 
Agnė Kulbytė. „Žiemos motyvas II“, 2011, drobė, aliejus
Karina Lukauskaitė
Tekstilės paroda-instaliacija ŠIRDIES KOORDINATĖS 

2013-01-08 – 2013-01-30


Sostinės Pamėnkalnio galerijoje sausio mėnesį eksponuojama Karinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija „Širdies koordinatės“. Žinoma menininkė žiūrovams pristato jau vienuoliktąją autorinę parodą.

„Daug vilnos, daug adatų dūrių, jei reiktų suskaičiuoti būtų begalė... Tam, kad susivoktum tenka nueiti nemažą atstumą. Ėjimas visų mūsų įvairus. Manasis šiandien – vilnos keliu, apsiginklavus adata ir muilu. Kad susiprastum, kur esi ir kur eiti, nepakenktų nusistatyti savo buvimo vietą. Tai toks šios parodos devizas: kur esi ?“, - sako parodos autorė, nuosekliai kurianti tekstilės technikomis, bet nuolat kintanti menininkė.

„Savo vietos ieškojimo būdai įvairūs, kaip ir mes esame skirtingi ir nenuneigsi – nepakartojami. Man amato meistrystė, darbiniai įgūdžiai ir patirtys susisluoksniavo į ištisą dvasinę praktiką. Ar vilna gali skambėti – gali... Ar svarbi darbo proceso fizinė ir dvasinė švara – taip... Ar meno paskirtis sakrali – taip...“

Parodos kūrinius norisi suvokti lytėjimu – veltinio pluošto debesys, sklendžiantys galerijos erdvėje, atrodo tokie tikroviški. Tarp masyvių lietaus debesų pilkumo ir tylus vilnos bareljefų skambėjimas.
 
 
Parodos atidarymas sausio 11 dieną, (penktadienį) 17 valandą.
«««  1  2  »»»