PARODOS

2015

Raimondas Savickas. ATEINU
2015 12 11 - 2016 01 02
 
Gruodžio 11 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma Raimondo Savicko jubiliejinė tapybos paroda „Ateinu“.
 
Poetiškoje parodoje „Ateinu“ autorius pristatys pastarųjų kelerių metų kūrinius miesto, žmogaus, jausmų temomis. Atidarymo metu gitara gros ir dainuos tapytoja Rūta Eidukaitytė (muzika - R. Eidukaitytės, žodžiai - R. Savicko).
 
Dailėtyrininkės Kristinos Stančienės teigimu, Raimondas Savickas „kūryboje jau daugelį metų naudoja ekspresionizmo ir vadinamosios prancūzų tapybos mokyklos, arba koloristinės tapybos, paveiktą braižą. Tiek šio menininko aliejinės tapybos darbuose, tiek pastelių cikluose pastebima nusistovėjusi kompozicinė paveikslo struktūra – tai žmogaus figūra peizaže, dažniausiai urbanistiniame, romantiškų senų namų, bokštų, siaurų gatvelių apsuptyje. Nesvarūs, elegiški siluetai ir praeities paženklintas miestovaizdis R. Savicko kūriniuose visuomet yra susiję nematomu, tačiau juntamu ryšiu. Žmogus ir miestas čia iškyla kaip istorijos, laiko tėkmės, praeities ir ateities reliatyvumo, dvasinės praėjusių amžių ir mūsų dienų bendrystės metafora. Paprasti, neįmantrūs dailininko herojų gestai, pozos sugestijuoja ir ryšį tarp žmonių, kasdienišką bendravimą, meilę, artumą, susitikimo, pasimatymo netikėtumą ir džiugesį, antlaikišką, nematerialų būvį, kuriame įmanomas ir tylus pokalbis su seniai išėjusiais proseniais. Realybės ir fantazijos santykis čia paprastai yra subtiliai niuansuotas, balansuojantis tarp atpažįstamo ir menamo, labiau meninės, o ne gyvenimiškos tikrovės vaizdinio.“
 
Vakare, nuleisk akis.
Vakare, nuleisk akis!
– Ateinu.
Vakare,
ateinu, tave vedu
vėstančiomis gatvėmis.
Vitrinų stikluose šmėsčioja šešėliai.
Melsvas dangus byloja apie pasaką,
byloja apie ramybę,
kai miestas miega.
Vakare, nuleisk akis.
– Ateinu.
Ateinu per žydinčias pievas,
upeliais teka pienas.
Ateinu pabūti su tavim vienas.
Vakare... (Raimondas Savickas. 1980-07-11)

Raimondo Savicko paroda „Ateinu“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki 2016 m. sausio 2 d.
Parodos rėmėjai: LRT, Lietuvos dailininkų sąjunga, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius, Savicko paveikslų galerija.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Mindaugas Klusas. NUSPALVINTA KALĖDŲ LAUKIMU
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Ramūnas Čeponis. VEIDAS. TRANSFORMACIJOS
2015 11 18 - 2015 12 09

Lapkričio 18 d. (trečiadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma tapytojo Ramūno Čeponio kūrybos paroda „Veidas. Transformacijos“. Parodoje menininkas pristato naujausias tapybos drobes iš kelerius metus tęsiamo ciklo veidų tema.

Menotyrininkė Živilė Ratavičiūtė teigia: „Nieko nėra labiau atviro ir geriau apžvelgiamo už žmogaus veidą. Ir nieko nėra labiau slėpiningo. Slėpinys – išreikštas grynų formų tapyba – yra nuolatinė Ramūno kūrybos tema. Tačiau ir dabar, kurdamas atpažįstamą vaizdą, dailininkas nesivadovauja šio pasaulio logika. Tapytojo drobėse senoms fotografijoms nustoja galioti išorės dėsniai: atvaizdas išsilenkia tai pozityvia, tai negatyvia puse, jo paviršius įvairiai žeidžiamas brūkšniais ir potėpiais. Atpažįstamą vaizdą Ramūnas naudoja kaip netiesioginę nuorodą į Grynąją Tikrovę, kurią juo „pridengia“, bet tuo pat metu kviečia pamatyti. Užslėptas kalbėjimas būdingas ir paveikslų koloritui. Ypatingai svarbi tapytojui raudona-oranžinė, šįkart užtepama šviesių dažų sluoksniais, leidžiant jai tik vos vos prasišviesti. Pro plyšius pulsuojantis raudonis tvinksi klausimu: kas Tau veide svarbiau – ar tai, kas matoma, ar tai, kas gyva?“

Pačiam autoriui kūrybinis procesas reiškia skaistinantį veiksmą, išlaisvinantį katarsį, atveriantį pažinimą. „Veidas“ ir „transformacija“ – žodžiai, priklausantys dvasinėms kategorijoms. Autorius kalba apie sielos veidą, jo atmainas ir dvasios kelionę, pasineriant į dramatiškas žmogaus egzistencijos gelmes, patiriant asmens dieviškąją didybę bei nuopuolio bedugnės tamsą.

Ramūno Čeponio paroda „Veidas. Transformacijos“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gruodžio 9 d.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, autoriui laimėjus valstybės stipendiją meno ir kultūros veikėjams.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Kęstutis Lupeikis. COME TOGETHER
2015 10 30 - 2015 11 13
 
Spalio 30 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma dailininko, architekto Kęstučio Lupeikio tapybos paroda „Come Together“. Parodoje eksponuojami aliejinės tapybos darbai, kuriuos inspiravo gerai žinomi roko muzikos kūriniai: The Beatles „Come Together“, Nazareth „Whisky Drinking Woman“, Ozzy Osbourne „Dreamer“, Soundgarden „Black Hole Sun“ ir kt.
Parodoje girdimą garsinį foną sudaro įvairia tvarka skambantys muzikos kūriniai, kurie paveikė tapybos darbų sukūrimą ir yra pastoviai klausomi dirbtuvėje. Siekiama perteikti bent dalį tos nuotaikos, atmosferos, kuri supa autorių jam tapant.
Tapybos darbuose nesiekiama tiesioginio muzikinio kūrinio iliustravimo / įvaizdinimo. Muzikinio kūrinio pavadinimas – tai tarsi kodas arba raktas, leidžiantis užčiuopti mintį, perteikiamą drobėje. O mintis dažniausiai – ironiška, konceptualiai provokuojanti žiūrovą suvokti paveikslą virtualiai, netiesmukai, leidžia susikurti savo viziją ar iliuziją.
Daugelis eksponuojamų darbų sukurti 2013-2015 m. ir tarsi pratęsia K. Lupeikio kūrybinę platformą, plėtojamą tris dešimtmečius. Darbams būdingas laisvas dažo tekėjimas, saikingas koloritas, abstrakčios archetipinės konfigūracijos, tarsi plaukiančios iš pasąmonės, turinčios giluminių ženkliškumo požymių. Nesiekiama formaliai dailinti, gražinti ar bjaurinti. Sąsajos su muzikos kūriniais suteikia tapybai konceptualumo ir kontekstualumo. Konceptualumas glūdi darbų turinyje, o ne sutirštintose išraiškos priemonėse.
Pasirinktas parodos pavadinimas „COME TOGETHER / EIME KARTU“ (taip pat ir vieno iš kūrinių pavadinimas) atspindi siekį neužsidaryti „stiklo bokšte“, o bendrauti, komunikuoti.
Autorius teigia: „Tapyba – tarsi kalba..., ir tas kvapas..., ir noriu tapyti, nes tai yra smagu, tai užveda, gal tai ir ne ant bangos, bet pažįstu daug žmonių, kuriems tai patinka..., ir nors kai kas vis pranašauja tapybos pabaigą – ji vis nesibaigia ir nesibaigia...“.

***
Kęstutis Lupeikis gimė 1962 Vilniuje. 1980-1985 studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU), Architektūros fakultete; 1999-2003 Doktorantūros studijos VGTU; nuo 2004 Humanitarinių mokslų daktaras (menotyra); nuo 2011 VGTU Architektūros katedros profesorius. Nuo 1995 dėsto architektūrinį projektavimą, architektūrinę kompoziciją. Nuo 1991 projektų vadovas ir architektūrinio projektavimo įmonės „KLAP“ savininkas; nuo 1997 viešosios įstaigos „Vizualinių menų projektai” direktorius. Narystės: nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys; nuo 1993 neformalios menininkų grupės „Angis” narys; nuo 1994 Lietuvos architektų sąjungos narys; nuo 2000 LTMK sąjungos narys. Parodos: 12 personalinių, virš 50 grupinių parodų, 3 grupinių parodų kuratorius. Stipendijos: 1999-2000 - Aukščiausio laipsnio valstybės stipendija už dailę; 2000-2001 - Aukščiausio laipsnio valstybės stipendija už architektūrą. Kolekcijos: Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; W. Lehmbruck muziejus, Duisburgas, Vokietija; privačios kolekcijos Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Honkonge, Dalase, Niujorke. Gyvena ir dirba Vilniuje (e-mail: klapklap@gmail.com).

Kęstučio Lupeikio paroda „Come Together“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki lapkričio 13 d.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:

 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:

Nijolė Vilutienė. NUOGA GAMTA
2015 10 09 - 2015 10 23

Spalio 9 d. (penktadienį) 17 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma grafikės Nijolės Vilutienės kūrybos paroda „Nuoga gamta“.

Menotyrininkas dr. Vidas Poškus teigia: „Nijolė Vilutienė yra grafikė iš prigimties. Toks apibrėžimas lyg ir skambėtų neįtikinamai, kadangi kiekvienas bet kurią grafikos techniką propaguojantis dailininkas jau yra toks savaime. Tačiau Nijolės kūryba yra ypatingai persmelkta grafikos. Nes grafikos (kaip ir bet kurios kitos dailės rūšies) pagrindų pagrindas yra piešinys. O šioji menininkė yra tobula piešėja. Ji valdo liniją – nuo pačios ploniausios, mikroniškai-siūliškos iki storos, plačios, peraugančios į dėmę ir plokštumą. Pasakymas „linijos valdymas“ taip pat regėtųsi labai nekonkrečiu, tačiau būtina pabrėžti, kad N. Vilutienė tiesiog tobulai – labai organiškai, it koks vasaros galą švenčiantis voras savo tinklus ar be galo apmąstytai, išmedituotai tušu ant šilko kaligrafijas liejantis japonų vienuolis, tas linijas susieja su baltais (arba kitokiais fonais), paversdama stačiakampes popieriaus lapo ar drobės struktūras kuo tikriausiomis trimatėmis erdvėmis. Nijolė valdo įvairias grafikos technikas, viename darbe, vienoje kompozicijoje drąsiai ir užtikrintai jungdama piešimą, tapymą, skaitmeninę fotografiją, sausą adatą ir kitas įmanomas technikas. Kita vertus, visa tai daroma ne „savitiksliai“, bet dėl idėjos kaip tikslo, dėl varančios minties. Šioje parodoje tai yra NUOGA [Gamta].

Pati dailininkė deklaruoja:
„...Norėjau rodyti kūrinius, kuriuos piešiau, raižiau stebint gamtą. Mane domina ramuma, tyla, chaosas, paslaptis. Patinka žiūrėti, kuomet nukrenta lapai, žiedai ir pasimato visas didingas linijų, susipynusių nuogų šakelių grožis. Seku jį iš paskos ir tas ritmas užburia kaip muzika...“.

Nijolė Vilutienė yra ne tik grafikė (ar ne paprasta grafikė). Ji yra grafikė panteistė – tokia menininkė, kuriai stiprybės ir įkvėpimo teikia gamta. Šioji yra turtingesnė už labiausiai apdovanotą žmogišką vaizduotę. Iš gamtos dailininkė, it kokia Renesanso menininkė ar japonų vienuolė-kaligrafė, ima, skolinasi (kontempliacijos bei įsijautimo būdu) formas, pavidalus, netgi idėjas. Nijolės kūryba yra panteistinė ne tik tuo, jog čia yra remiamasi gamta, bet ir dėl to, kad ir žmoguje, jo vidiniame pasaulyje matomas natūralusis grožis. Mokslingai tai pavadinkime mikrokosmoso harmonija. Būtent tokią ištarmę galima teigti pamačius chrestomatinius, charakteringuosius šios dailininkės kūrinius, dedikuotus moters kūnui, jo siluetų ir linijų „skausmui ar džiaugsmui“ (pasak pačios autorės).

Taigi, naujos, seniai lauktos ir tikėtosios parodos pavadinimas (NUOGA [Gamta]) yra ne šiaip sau metafora. Tai orientyras, rodantis kūrėjos interesų lauką ir veikimo būdus. Imdama iš Gamtos jos turtingąsias formas, pati būdama Gamtos dalimi, dailininkė Nijolė Vilutienė apsinuogina, auditorijai atverdama savo jausmus, išgyvenimus bei emocijas. Tokia yra jos grafinio panteizmo esmė.

Nijolė Vilutienė (Ingelevičiūtė) gimė 1949 Ukmergėje. Baigė M. K. Čiurlionio dailės mokyklą ir Vilniaus dailės institutą (grafikos specialybė, 1972). Nuo 1985 – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė solinių parodų, dalyvavo daugelyje konkursinių, kuruotų parodų Lietuvoje, Italijoje, JAV, Austrijoje, Argentinoje, Suomijoje, Taivane, Škotijoje, Ukrainoje, Japonijoje, Turkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kt. Menininkės kūrinių yra įsigiję Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Lietuvos dailės muziejus, Gyoro (Vengrija) municipalinis muziejus, Grabados grafikos muziejus (Buenos Aires), ADOGI mažų formų grafikos centras (Barselona), Nacionalinis Taivano dailės muziejus ir privatūs kolekcininkai. Nijolė Vilutienė kuria grafikos ir akvarelės srityje.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Linas Liandzbergis. DRUGELIO EFEKTAS
2015 09 10 - 2015 09 30

Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), pradės veikti tapytojo Lino Liandzbergio kūrybos paroda „Drugelio efektas“. Parodoje pristatomi autoriaus pastarųjų kelerių metų ir naujausi tapybos darbai.

Drugelio efektas – chaoso teorijos metafora, nusakanti ypatingo jautrumo pradinėms sąlygoms koncepciją. Tai reiškia, kad maži dinaminės sistemos pradinių sąlygų trikdžiai gali sukelti didelius pokyčius ilgalaikėje sistemos elgsenoje. Pavyzdžiui, drugelio sparnų virptelėjimas gali sukurti tokius virsmus atmosferoje, kurie pakeistų tornado kelią, užlaikytų, pagreitintų ar netgi sutrukdytų jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų.

Anot dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, Linas Liandzbergis – netipiškas menininkas lietuvių dailės kontekste. Tapytojas, daugiau nei dešimtmetį dirbęs performanso ir videomeno srityje, vėl intensyviai tapo. Šis fenomenas nuolat traukia dėmesį: kaip veiksmo meno formos gali veikti tradicines dailės sritis, kiek kinta modernaus ir postmodernaus meno definicijos. Lino Liandzbergio tapyba yra racionali, logiška, konstruktyvi, tarsi apibrėžta iš anksto numatyto veiksmų plano. Siužetai įvairūs, inspiruoti peizažo, muzikos temų interpretacijų ir popkultūros motyvų. Dominuoja ryškus, skambus, neretai dekoratyvus koloritas, kurį organiškai papildo išraiškingos formos ir spalvų klijuojami daiktai – maži vaikiški žaisliukai, lego konstrukcinės detalės ar dirbtinės gėlės. Jausminis tapybos pradas tarsi koduojamas kompiuterinės stilistikos vaizdų intarpais. Lino Liandzbergio paveikslai tampa ne emocijų, o intelekto užtaisu, pro kurį subtiliai skverbiasi sveikas ironiškas požiūris į pasaulį.

APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
 

ZACHOR: Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija
2015 08 26 - 2015 09 04
 
Rugpjūčio 26 d. 19 val. Berlyne, Konrado Adenauerio fonde, atidaroma keliaujanti šiuolaikinės tapybos ir fotografijos paroda „Zachor. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“, parengta LR Kultūros atašato Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Paroda, kuri buvo eksponuojama Vilniaus miesto rotušėje kovo mėnesį, po Berlyno toliau tęs savo kelionę į Pietų Afriką, Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės. Paroda, kurioje daugiau nei 10 žinomų Lietuvos menininkų reflektavo žydiškojo Vilniaus istoriją, Berlyne bus papildyta Mečio Brazaičio nuotraukomis, pasakojančiomis apie praeito šimtmečio, prieškarinį, Vilnių.
Vilnius Europoje nuo seno buvo žinomas kaip vienas didžiausių Rytų Europos žydų religinių ir kultūrinių centrų. Multikultūrinis miestas, simboliškai vadintas Šiaurės Jeruzale, turėjo savo ’100 sinagogų miesto’ mitą bei realybes. Jame gyveno ir kūrė žymūs žydų tautybės mokslininkai, filosofai, rabinai, intelektualai, leidėjai ir menininkai.
 
Konrado Adenauerio fonde, Berlyne, rugpjūčio 26 d. atidaromoje parodoje „Zachor. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ bus eksponuojami Lietuvos tapytojų ir fotografų darbai, kuriais menininkai pasakos apie savo asmeninį, intymų santykį su daugiatautės Lietuvos sostinės praeitimi. Taip jie kurs vizualinį Vilniaus žydų topografijos naratyvą, kuris parodos atidarymo metu bus papildytas Arkadijaus Gotesmano ir Kęstučio Vaiginio džiazo improvizacijomis, tapybinėmis ir fotografinėmis interpretacijomis Vilniaus žydų istorijos tema, suteiksiančiomis dar daugiau spalvų ir impulsų minčių erdvėms.
 
„Zachor“ – žodis hebrajų kalboje, reiškiantis „prisimink“. Paroda „Zachor. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ - ne tik vizualinės mūsų istorijos refleksijos, bet ir šiandien miesto ateičiai užduodami klausimai. Ar šis miestas kada vėl garsės savo tolerancija, papildydamas laisvos dvasios Europos miestų žemėlapį?
 
Kaip sako vienas parodos iniciatorių, Moses Mendelssohno Europos žydų tyrimų centro Potsdame steigėjas prof. Julius Schops: „Aš labai laukiu šios parodos Berlyne. Tų darbų, kuriuose pasakojama apie dabar jau tik įsivaizduojamą žydiškąjį Vilnių. Darbų, kuriuos jau mačiau, ir jie man pasirodė daug žadantys“.
 
Viena parodos kuratorių LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė pabrėžia: „Ši paroda – ne tik tapybinės Vilniaus praeities reminiscencijos, bet ir pamąstymai apie Vilniaus ir Europos sąsajas. Vizualiniai pasakojimai apie Vilniaus mitus ir realybes, kurias kuriame ir šiandien.“
 
„Mano darbai šioje parodoje primena vaikystėje sutiktų žydų netektis. Jie nepateko į koncentracijos stovyklas, jų nežudė, jie išvažiavo, išnyko, jų likimų nežinau. Atrodo, lyg miestas neteko kažko labai svarbaus, artimo, Vilnius tapo nebe toks spalvingas.“ – teigia parodoje dalyvaujanti tapytoja Arūnė Tornau.

Parodos atidarymas vyks rugpjūčio 26 d., 19 val., Konrado Adenauerio fonde, Tiergartenstr. 35, D – 10785, Berlynas. Paroda vyks iki rugsėjo 4 d.

Parodos globėjas: dr. Hans – Gert Poettering, Konrado Adenauerio fondo pirmininkas, buvęs Europos parlamento prezidentas.
Parodos kuratoriai: Linas Liandzbergis, dr. Gabrielė Žaidytė, dr. Elke – Wera Kotowski.
Parodos partneriai: Konrado Adenauerio fondas.
Projekto rengėjai: LR kultūros atašatas Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centras (Potsdamas), Dailininkų sąjungos galerija.
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Geros valios fondas.
Vytautas Kibildis. MEDŽIO GRAFIKA
2015 07 23 - 2015 08 07

Liepos 23 d. (ketvirtadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma menininko, dizainerio Vytauto Kibildžio kūrybos paroda „Medžio grafika“.

Galerijoje pristatoma kolekcija atspindi autoriaus kūrybos universalumą – nuo autorinio baldų dizaino iki tapybos, nuo interjero dekoro iki trimačių skulptūrinių objektų. V. Kibildis nebijo vienoje erdvėje sugretinti buityje taikomų, funkcionalių daiktų ir visiškai neutilitarių meno kūrinių. Jam įdomiau savo kūryboje ieškoti ne skirtybių, o bendrų sąšaukų, atrasti pasikartojančią savybę ar motyvą, kuris naujoje parodoje įvardijamas kaip „medžio grafika“. Čia lankytojas neras atspaudų, graviūrų, ksilografijos ar kitokios klasikinės grafikos technikos pavyzdžių, tačiau estetinių sąsajų su grafika – apstu. Svarbiausioji V. Kibildžio medžiaga ir kūrybos objektas – medis – atskleidžiamas remiantis grafikos terminologija bei meninės kalbos priemonėmis. Autoriui svarbu perteikti medžio paviršiaus grožį, pabrėžti jo rievių-linijų piešinį, spalvos, tekstūros kontrastus ir derinius. Dalis kūrinių primena grafikos klišes: tuo neabejoti skatina plokšti tarsi išraižyti paviršiai, nelygi lytėjimui kviečianti faktūra, dažais užpildyti grioveliai.

V. Kibildis beveik adoruoja medį – renkasi įvairias medienos rūšis (ąžuolą, uosį, obelį, vyšnią), poliruoja, lakuoja, dažo arba mėgaujasi natūraliais paviršiais bei spalviniais deriniais. Besąlygiška pagarba medžiui jo kūryboje – kone archetipinė, atverianti mitologinę, religinę erdvę, iššaukianti tam tikrus baltiškojo mentaliteto pirmavaizdžius. Tačiau prioritetu Kibildžiui, kaip dailininkui ir ypač dizaineriui, išlieka ne simbolika, bet forma – minimali, stilinga, pabrėžtinai estetiška.

***

Vytautas Kibildis – humanitarinių mokslų daktaras, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros profesorius. Gimė 1954 Norutaičių kaime, Šiaulių rajone. 1978 baigė Talino dailės institutą. 1991 stažavosi Rietveldo dailės akademijoje Amsterdame. 1987-1992 studijavo doktorantūroje Maskvoje, Sąjunginiame techninės estetikos mokslinių tyrimų institute. 1993 Vilniaus dailės akademijoje apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. 1990-2000 – Vilniaus dailės akademijos taikomosios dailės fakulteto dekanas. Intensyviai kuria, dalyvauja tarptautinėse dizaino parodose ir konkursuose. Kuria visuomeninius ir privačius gyvenamuosius interjerus, autorinius baldus. Nuo 1993 – Lietuvos dizainerių sąjungos narys, turintis LR meno kūrėjo statusą, nuo 2009 – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2009 parašė ir išleido knygą „Nuo idėjos iki daikto. Dizainas. Projektavimo metodika“. Tai – pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio vadovėlis, skirtas pramoninio dizaino, interjero dizaino ir architektūros specialybių studentams.

Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugpjūčio 7 d.

APIE PARODĄ KLAUSYKITE:
 
Arūnė Tornau. NYKSTANTYS VAIZDINIAI
2015 06 11 - 2015 07 11

Birželio 11 d. (ketvirtadienį) 17 val. Vilniuje, Dailininkų sajungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma tapytojos Arūnės Tornau kūrybos paroda „Nykstantys vaizdiniai“. Paroda surengta autorei laimėjus Valstybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams.

Parodoje autorė pristato sumanymus, idėjas ir kūrinius, susikaupusius per pastaruosius metus – šie fragmentiškai buvo pristatomi grupinėse parodose, kuriose nebuvo galimybės išskleisti vientiso pasakojimo. „Norėčiau išgryninti vieną iš nuolat darbuose pasikartojančių temų: didelio formato tapybos darbus ir jų ciklus, kurie per abstrahuotus įvairių gamtos reiškinių motyvus tyrinėja subjektyvias moters gyvenimo patirtis. Ši tema man atrodo aktuali ne tik savo egzistenciniu poetiniu pobūdžiu, bet ir kaip paralelė šiuolaikinės (eko)feministinės tradicijos kontekste, kuri randa savo išraiškas ir Lietuvos šiuolaikinio meno lauke. Todėl paroda skiriama plačiam meno žiūrovui, besidominčiam tiek vizualiais, tiek ir filosofiniais modernios ir šiuolaikinės kultūros kontekstais.

Parodos darbuose svarbus tuštumos kaip niekieno, „užribio“ žemės vaidmuo. Kūriniuose dominuotų efemeriški, nykstantys vaizdiniai – spalvų blukimo, daiktų dūlėjimo, pėdsakų nykimo, kaitos motyvai. Tokiame nykimo ir mirties estetikos kontekste daiktų ar objektų buvimas tik nujaučiamas arba jų išvis nėra“, – teigia autorė.

Arūnė Tornau Lietuvos meno lauke žinoma kaip tapytoja, parodų kuratorė ir dailės pedagogė. Gimė 1956 m. Vilniuje. 1974 -1979 m.m. studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1990 – Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė. Nuo 2009 m. – LDS tapybos sekcijos pirmininkė. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ir respublikinių parodų, kuravo ir vykdė tapybos meno ir edukacinius projektus Lietuvoje ir užsienyje, kūrė scenografiją spektakliams. Kelių dailės vadovėlių, knygos „Latcho drom“, straipsnių, kelių videofilmų, TV ir radijo laidų apie meną ir meno pedagogiką autorė ir bendraautorė.

Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 11 d.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Veidas.lt: MONTVILOS TRIKAMPIS, ARBA GYVENIMAS ŠALIA KALĖJIMO
DAILININKŲ SĄJUNGOS GALERIJA DALYVAUJA ŠIUOLAIKINIO MENO MUGĖJE ARTVILNIUS'15
2015 06 25- 2015 06 28

Birželio 25-28 d. Dailininkų sąjungos galerija (Vilnius) dalyvaus tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ARTVILNIUS’15.

LITEXPO parodų rūmų 3.04 stende įsikursianti galerija pristatys Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato grafiko, tapytojo KĘSTUČIO GRIGALIŪNO kūrybos retrospektyvą.

Pastaraisiais metais skaudžiomis Lietuvos istorijos temomis besidomintis autorius mugėje pristatys spalvingąją, žaismingąją, ironiškąją savo kūrybos liniją – grafikos ir tapybos darbus, medžio pjaustinius, komiksus, nerėmintus atspaudus, interaktyvius objektus. Galerijos stende taip pat bus galima įsigyti K. Grigaliūno kurtus atvirukus, autoriaus monografijas ir kūrybos albumus.

Kolekcijoje dominuos ryškus koloritas, stiprus grafinis pradas – linijos, ornamentai, ženklai, figūriniai ir abstraktūs motyvai. Menininko kūriniai artimi masinę kultūrą ir grynąjį meną siekusiam suartinti popartui, tačiau kruopšti tapysena paneigia popartui būdingą greito tiražavimo principą. K. Grigaliūno reljefiniuose ar trimačiuose pjaustiniuose atpažįstamus kasdienius objektus keičia pasigėrėjimą keliančios, grynai estetinės formos, abstrakti spalvų žaismė. Kai kurie autoriaus darbai yra interaktyvūs, viliojantys žiūrovus patiems sudalyvauti meniniame procese. Atidūs žiūrovai K. Grigaliūno kūryboje po žaismingu paviršiumi įžvelgs ir asmeninę mitologiją, ir intelektualias kultūrines refleksijas, ir gilesnius egzistencinius motyvus.

Menininkas yra surengęs virš 50-ties personalinių parodų, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. Jo darbų yra įsigiję ne tik svarbiausi Lietuvos muziejai, bet ir Modernaus meno muziejaus biblioteka Niujorke, Londono Tate Modern Archive fondas ir kt. 2011 m. Kęstučiui Grigaliūnui buvo suteiktas garbingiausias Lietuvos meno apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija – „už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene“.

Lankytojai kviečiami tiesiogiai pabendrauti su autoriumi Dailininkų sąjungos galerijos stende (3.04) mugės darbo laiku:

2015 m. birželio 25 d. (ketvirtadienis): 15.00–20 val.
2015 m. birželio 26 d. (penktadienis): 11.30–20 val.
2015 m. birželio 27 d. (šeštadienis): 11.30–20 val.
2015 m. birželio 28 d. (sekmadienis): 11.30–17 val.

DAUGIAU APIE MUGĘ:
Šiuolaikinio meno paroda. TAS PATS MATYMO / MĄSTYMO BŪDAS
2015 05 15 - 2015 06 05
Gegužės 15 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma šiuolaikinio meno paroda “Tas pats matymo / mąstymo būdas”. Tai – tęstinis, jaunų menininkų kuruojamas projektas, kurio idėja yra sukurti, perkelti ar perkurti neįvardinto autoriaus kūrybinę erdvę.

Esminės parodos gairės - erdvės kūrimas ir formavimas, suvokiant erdvę kaip kūrinį, vaizdą vaizde, kuriame veiksmas yra menamas. Siekiama kuriamos aplinkos emocijos vientisumo, universalaus vizualumo. Ekspozicijoje pristatoma kūrybinė / tapybinė neįvardijamo menininko erdvė, atsisakant tekstinių nuorodų į autorius bei kūrinius. Menininkų artimos aplinkos artefaktai, asmenines patirtis perteikiantys kūriniai, kūrybos motyvai yra sujungiami į naują, bendrą kūrybinę erdvę.

Projekte dalyvaujantys menininkai / bendraminčiai: Eimutis Markūnas, Židrija Janušaitė, Mantas Maziliauskas, Agnė Jonkutė, Rolandas Marčius, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Jūratė Jarulytė, Andrius Zakarauskas, Julija Pociūtė, Milda Gailiūtė, Giedrius Zaura, Aistė Dabkevičiūtė, Povilas Ramanauskas, Mykolė Ganusauskaitė, Karolis Vaivada, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė.

Projekto idėja: Povilas Ramanauskas, Andrius Zakarauskas.

Kuratorius: Povilas Ramanauskas.

Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki birželio 5 d.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Birutė Pankūnaitė kalbina Povilą Ramanauską: IR VIS DĖLTO APIE TAPYBĄ, TIK KITAIS BŪDAIS
 
«««  1  2  »»»