PARODOS

2015

Edmundas Saladžius. MEISTRAI IR MOKINIAI
2015 12 18 - 2016 01 09

Gruodžio 18 d., penktadienį, 18:00 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma paroda „Edmundas Saladžius ir mokiniai“. Atidarymo metu gyvai vyks Psilikono teatro audiovizualinis spektaklis „Plaukuota burna“.

Ši paroda – tai tęstinio projekto „Meistrai ir mokiniai“ dalis, kuri šįkart koncentruojasi ties vienu iš svarbių Lietuvos meno židinių – Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetu. Konkrečiau, tai – grafikos maestro, profesoriaus Edmundo Saladžiaus ir jo buvusių studenčių, Kauno dailės fakulteto grafikos specialybę baigusių menininkių – Gretos Grendaitės, Oksanos Judakovos, Auksės Petrulienės, Indrajos Raudonikytės – grupinė paroda. Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė–Genevičė.

Praėjusiais metais projektas pakurstė kitą seną Kauno meno židinį – Dailės gimnaziją ir jos istoriją. Gimnazijoje, tuomet dar vadintoje Kauno vaikų dailės mokykla, dirbo grafikė Elena Jakutytė (1911-1999), o jos mokiniais buvo įvairių kartų dailininkai – Laima Drazdauskaitė, Petras Repšys, Edmundas Saladžius, Povilas Ričardas Vaitiekūnas ir kiti, kurie bendroje parodoje Vilniaus Dailininkų sąjungos galerijoje reprezentavo ilgo periodo dailės istoriją.

Kaip ir pirmoji paroda, taip ir ši – nėra tik formalus mokytojo ir buvusių mokinių atsiminimų vakaras. Kartais mokymosi jungtis nėra tiesioginė, lengvai atpažįstama, o gijos ir draugiški santykiai nepamatomi, neužčiuopiami iškart, ypač mene. Taip ir šioje įvairių kartų Kauno grafikos prezentacijoje matosi, ne kas ko išmoko, o šmaikštaus žvilgsnio ir ironijos sinonimų interpretacijos, kurios visų pirma jaučiamos Edmundo Saladžiaus dar niekur neeksponuotuose piešiniuose.

Pašaipa, (juodas) humoras, tropas, pašmaikštavimas, netgi sarkazmas gali būti perduoti įvairiomis dailės formomis. Šį kartą tai audiovizualinis spektaklis (Auksė Petrulienė ir Psilikono teatras), klasikinės ir šiuolaikinės grafikos technikos (Greta Grendaitė, Oksana Judakova), spalvotas piešinys (Edmundas Saladžius) bei skaitmeninė spauda (Indraja Raudonikytė). Intelektualiai šmaikštūs menininkų pasirodymai ne tik kelia smalsumą, šypsenas ar juoką, svarbu, kad jie timpteli ir susimąstymo giją, kuri išsivynioja į kažkada įvaldytą ir dabar meistriškai įtemptą grafikos liniją.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2016 m. sausio 9 d.
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Eimutis Markūnas. PRIEBLANDOS ZONA
2015 11 13 - 2015 12 04

Lapkričio 13 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininko Eimučio Markūno paroda „Prieblandos zona“. Parodoje eksponuojami menininko kuriami šiuolaikinio meno objektai, video darbai ir instaliacijos.

Autorius teigia: „Prieblandos zonos sąvoką parodoje naudoju kaip metaforą egzistencijos būsenoms perteikti. Prieblandą, tiesiogine ir perkeltine prasme, suvokiu kaip esamos realybės apmąstymą, kaip savaiminį procesą – kada nors vykusį, tebevykstantį, būsimą. Šis procesas nebūtinai pozityvus. Nesiekiu nieko teigti ar įrodinėti, esu šio proceso dalyvis, kaip ir kiti. Tai daugiau pačios būsenos fiksavimas ar konstatavimas, nei bandymas kvestionuoti ar formuoti nuomonę.

Pasirinktas muziejinio eksponavimo prototipas – neatsitiktinis. Sąmoningai dėlioju skirtingos energetikos ir retransliacijos kūrinius į vieną erdvę. Jų tarpusavio prieštaravimai ar dialogai papildo vienas kitą, sudarydami naratyvinį „zonos“ (kaip apibrėžtos vyksmo teritorijos) konstruktą.“

Paroda yra E. Markūno projekto „Didžiojo chaoso mažoji versija“ dalis.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, galerija „Meno parkas“.

Eimučio Markūno paroda „Prieblandos zona“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gruodžio 4 d.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
MES / REDUKCIJA 2015
XIII-ojo tarptautinio keramikos simpoziumo paroda
2015 10 16 - 2015 11 07


Spalio 16 d. (penktadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), pristatoma XIII-ojo tarptautinio keramikos simpoziumo „Mes / Redukcija 2015“ paroda. Simpoziumas skirtas išsaugoti redukcinio degimo tradicijas Lietuvoje ir ieškoti naujų šios technologijos raiškos priemonių.

Šiemet paroda dedikuojama Lietuvos dailininkų sąjungos 80-mečio paminėjimui. Nors ekspoziciją bus galima aplankyti jau nuo spalio 16 d., oficiali parodos ceremonija įvyks lapkričio 5 d., 16 val. Jos metu parodos rengėjai, JAV gyvenančio keramiko Rimo Visgirdos vardu, padovanos meno kūrinį LDS Dailės fondui.

Redukciniam degimui skirtas simpoziumas vyko rugpjūčio 27–rugsėjo 2 d. Kaune, seniausiose Lietuvoje LDS keramikos dirbtuvėse (Jurbarko g. 2). Keturiasdešimt šeši dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos simpoziumo metu išdegtus darbus eksponavo rugsėjo 1 d. tų pačių dirbtuvių patalpose surengtoje vienos dienos parodoje. Kartu buvo pagerbtas tą dieną gimęs Lietuvos keramikos patriarchas Liudvikas Strolis (1905–1996).

Kas antri metai Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno keramikų (kuratoriai Juris Bergins ir Živilė Bardzilauskaitė-Bergins) rengiami tarptautiniai simpoziumai „Mes“ gilinasi į tradicijų transformacijas šiuolaikinėje keramikoje, naujų saviraiškos būdų paieškas, skatina baltiškosios keramikos tradicijų tąsą.

Dailėtyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė teigia: „Redukciniu būdu išdegtas kūrinys pasižymi specifiniais efektais – jis žvilga, spindi auksu ar net visomis vaivorykštės spalvomis, priklausomai nuo to, kokios medžiagos (vario, sidabro, kobalto) dedama į glazūrą. Kaip atsitiko, kad santūrumu ir racionalia logika grįsta lietuviška keramika pavertė efektingą redukcinį degimą, populiarų senovės Artimuosiuose Rytuose ir Kinijoje, savo tradicija? Atsakymo reikia ieškoti XX a. lietuvių keramikos istorijoje.

Kaunas laikomas lietuviškos redukcinės keramikos lopšiu. Keramikos dirbinio dekoravimą redukcine glazūra tarpukariu išpopuliarino Ukrainoje (Myrhorode) keramikos mokslus baigęs ir 1927 m. Čekoslovakijoje tobulinęsis pirmasis Kauno meno mokyklos Keramikos studijos vedėjas Pranas Brazdžius (1895–1980). Po studijų Paryžiuje į Lietuvą grįžęs Liudvikas Strolis taip pat susižavėjo šios technologijos teikiamais efektais. Redukcijos degimą meistriškai valdė ir kiti kauniečiai – Jonas Mikėnas, Vaclovas Miknevičius, Valdemaras Manomaitis, Birutė Zygmantaitė. Redukcija vėl prisiminta XXI a. pradžioje Kaune rengiamų simpoziumų dėka.

Simpoziume keramikai stengiasi prisijaukinti šią sudėtingą technologiją, paversti ją kūrybos savastimi. Vieni autoriai redukuoja jau glazūruoto dirbinio paviršių (Arvydo Patamsio forma „Kopa“), kiti suteikia kūriniui ryškesnių akcentų (Juozas Adomonis, Elzbieta Lengvinaitė, Laima Mačiulaitytė), prasmingo matinių ir blizgių paviršių kontrasto (Agnė Šemberaitė, Jurga Jasinskaitė).

Be švytinčios glazūros blyksnių sunku įsivaizduoti Reginos Lisauskienės, Jovilės El-Mansour, Gražinos Sakalauskaitės, Editos Jakubonytės-Kybartienės kūrinius. Jei ne redukcinis žvilgesys, kitokie būtų subtilias nuotaikų metaforas atskleidžiantys darbai – anderseniškos dvasios Domilės Ragauskaitės „Chameleonas“, Dalios Ivanauskaitės „Porelė“, Eglės Einikytės „Įkyrios mintys“, Lauryno Stanevičiaus „Apsivalymas“. Redukcija paryškina Živilės Bardzilauskaitės-Bergins vazos „Ugnies upė“ jausmo aštrumą, Dariaus Barčo formos rafinuotumą, Kristinos Ancutaitės plokštės „Išvarymas“ piešinio ekspresiją.

Simpoziumo dalyviai įprasmina senųjų civilizacijų paliktus pėdsakus, kreipia intelektualų žvilgsnį į mitologiją, simbolinius archajiškų kultūrų ženklus. Taurios išvaizdos, kukli Jurio Berginio metalu spindinti vazelė „Daoizmas ir Didžioji motina“ išmarginta skirtingų pasaulio žemynų ženklais ir rašmenimis. Nomedos Jakūnienės urna „Bedugnė“ traukia tyliu Rytų kultūros dvelksmu. Intriguojančiais gyvačių galvų plaukais pasipuošusi efektinga Konstancijos Dzimidavičienės „Medūza“.

Redukcijos degimui būdingą paviršiaus metalizaciją išnaudojo Virginija Laužadienė, Daina Vanagaitė-Belžakienė, Eglė Maskaliūnienė. Asmeninės patirtys, supančio pasaulio įspūdžiai kartais išsilieja žaisminga ir ironiška forma. Smagiai savo istoriją pasakoja Jolanta Galdikaitė („Senis ir jūra“), konceptualumas ir žaismingumas dera Kristinos Paulauskaitės kompozicijoje „Skaitmeniniai laiškai“. Sigitos Lukošiūnienės moters-piramidės įvaizdis, užsimenantis apie moters vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, Virginijos Zabotkaitės žiovaujančio kūdikio figūrėlė atveria buitinius klodus, paneigiančius meno elitiškumo sampratą.

Redukcijos simpoziumai jau tvirtai įaugo į mūsų keramiką, jie prisideda prie naujų kūrybinių potyrių, skatina neužmiršti tradicijų, puoselėti nacionaline vertybe tapusią keramikos technologiją.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
Edmundas Saladžius. REGĖJIMAI
2015 09 25 - 2015 10 14
Rugsėjo 25 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma grafiko Edmundo Saladžiaus kūrybos paroda „Regėjimai“.

„Meilė yra didingas jausmas. Meilės palydovai – ištikimybė, pasiaukojimas ir puikybė, nekaltųjų ašaros ir kraujas. Meilės didybė – tai paties Liuciferio – netikros tiesos nešėjo - triumfas ir tragedija. Jo pasekėjai keičia pasaulio tvarką, ant kalavijo smaigalio nešdami pasauliui tariamai laimingą būtį. Desperatiškai gelbėdami paskutines taikos ir jaunystės duženas po galingojo kardu žūsta geriausi, drąsiausi ir garbingiausi. Paniekintos tampa amžinos garbės, atsakomybės ir pasiaukojimo sampratos, atveriamos durys niekšybei, prievartai ir besaikiam godumui.

Matymas tėra fizinė funkcija.
Regėjimas įmanomas tik nuplėšus tamsybių kataraktos valktį.“ (Edmundas Saladžius)

Šie žinomo grafikos maestro Edmundo Saladžiaus žodžiai – tai pratarmė jo personalinei parodai „Regėjimai“. Nė vienas žiūrovas turbūt nesitikėjo tokios išdidžios įvadinės kalbos ir archangelų kardo aštrumo sentencijų. Bet, pasirodo, meistro ir mokytojo regėjimai (ne kiekvienam būdingas įvykių įžvelgimas) realizuojasi monotipijų ir linoraižinių linijose kaip aiškus pradžiamokslis išdidžiai Europos kultūrai.

Ne kartą prisipažinęs meilę žavingam Antikos pasauliui, jos kultūrai ir aiškiai minčiai, dailininkas ir dabar teigia, kad senovės meno šaltiniai - tai reminiscencijos į šiuolaikinį pasaulį, kurį suvaldyti gali tik istorinė išmintis. Todėl kurdamas didžiausią pastaruoju metu grafikos ciklą „XXI amžiaus mitai“ (9 monotipijos, 2015 m.), jis nepritrūko visa užliejančios juodos dėmės. Tik ten – įsivaizduojamoje distopijoje arba kosmoso akistatoje – grafikas anatomiškai tiksliai išraižė žmogaus figūrą, lyg Antikos vazų tapyboje paryškino žmogaus kalokagatijos modelį, sukaupė kūne visą įmanomą jėgą, keitė figūrų dydžius ir padėtis, kad jėga ir galia neapakintų žmonių padermės, ir paliko dar daug nuorodų, kurias kas kartą galime iš naujo įžvelgti aklame juodulyje.

Parodoje į akis rėžiasi ir garsi Saladžiaus raudona spalva, prie jos radikalumo jau šiek tiek pripratome (pvz., ciklas „Iš gražiųjų Rytų“, 2005 m., ir dar iš ankstesnių – retrospektyvinis ciklas „7 meilės ir mirties vaizdai“, 1993 m.), kartu sužibusiai su aukso-vario gelsva, jai tereikia kelių aštrių meistro linijų, kurios sukurtų dramatišką kontrastą. Specialus spalvų ir braižo nekeitimas dailininkui būtinas kaip ir nuolatinis žiūrovo minčių dirginimas: savu stiliumi kurdamas vis naujai vykstančius sarkastiškus siužetus, Edmundas Saladžius pristato aukščiausią juslinę ir emocinę įkrovą (ciklas „Teisėjų knyga“, 2014 m. ir „Rugių laukas“, 2015 m., abu spalvoti lino raižiniai.).

Modernistas ir poetas, brėždamas linijas skersai išilgai ir kuo giliau, primena pasaulio nuodėmes ir jautrumą artimui, nepaslepiamą po architektūrinėmis detalėmis (ciklas „Nuodėmės zonos“, spalvoti lino raižiniai, 2015 m.), o amžinose paieškose skendintys ir iš tamsos vis išnyrantys žmogiški santykiai dailininko raižiniuose aptinkami netikėčiausiose vietose (ciklas „Kalėdos beprotnamyje“, spalvoti lino raižiniai, 2015 m.).

Grafikas Edmundas Saladžius nelepina publikos savo parodomis, todėl jo vieša akistata su pasaulio kultūriniais simboliais ir ženklais tai reta proga mums pasitikrinti senąsias modernistines tiesas apie meno paslaptį ir galią.

Edmundo Saladžiaus paroda „Regėjimai“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 14 d.
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Dr. Kristina Budrytė-Genevičė
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
KAIP TAS ĮVYKO
Tarptautinė meno studentų paroda
2015 09 04 - 2015 09 19

Rugsėjo 4 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tarptautinė menininkų ir meno studentų paroda „Kaip tas įvyko“. Tai jau trečiasis Lietuvoje vykstantis projekto „Art & Response / Ability” (ang. „Menas ir atsakomybė“) renginys.

Parodoje pristatomi Kuldigos vasaros mokykloje (Latvija) surengto tarptautinio plenero dalyvių kūriniai. Plenere dalyvavo 30 studentų iš Lietuvos, Latvijos ir Prancūzijos, siekdami patobulinti meninius įgūdžius, susipažinti su bendraminčiais iš Europos dailės akademijų ir surengti keliaujančią parodą. Tapybos meistriškumo pamokas studentams surengė profesionalūs menininkai Linas Liandzbergis (LT), John Cornu (FR) ir Andris Eglītis (LV).

Pleneras – tai tapymo lauke aktas. Vis dėlto, studentų meninė raiška ir troškimas žvelgti anapus gamtos peržengė tradicinės natūros studijos ribas. Plenero metu vyko intensyvūs intelektualiniai mainai. Meno dėstytojai ir studentai dalinosi savo patirtimi, skaitė paskaitas ir rengė diskusijas „Meno ir atsakomybės“ tema. Studentai buvo drąsinami kūryboje sau leisti daugiau nei įprastai, atsisakyti tradicinių standartų ir ieškoti naujų iššūkių. Apmąstydami projekto temą, plenero dalyviai teigė, jog atsakomybei mene yra tolygiai svarbi pranešimo ir estetinio sprendimo jungtis, nes tik taip galima paveikiai kalbėtis su žiūrovu.

Paroda „Kaip tas įvyko“ pristato kiekvieno studento sugebėjimą išlikti jautriems aplinkai ir kūryboje atspindėti savo nuostatas. Menininkų kūrybą paveikė ir pati vieta – Kuldigos aplinka, kuri tiesiogiai matoma arba tik nujaučiama pristatomuose kūriniuose.

Dalyviai: Laura Āboliņa, Elīna Apeltiņa, Carlos Bernal, Reinis Bērziņš, Soazig Callac, John Cornu, Andris Eglītis, Zoja Golubeva, Charly Graviassy, Paulina Gudaitytė, Anete Koknēviča, Envija Medne, Ella Mežule, Anna Pabērza, Eleonore Paternotte, Gints Rudzītis, Dārta Sidere, Katažina Sokolovska, Marta Venberga, Sabīne Vernere, Lote Vilma Vītiņa, Zīle Ziemele.

„Kaip tas įvyko“ – tai jau trečioji paroda iš tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projekto „Art & Response / Ability“, Dailininkų sąjungos galerijos vystomo kartu su Kuldigos menininkų rezidencija (Latvija), Valando dailės akademija (Švedija) ir kitais partneriais. Liepos mėnesį Pamėnkalnio galerijoje atidaryta pirmoji projekto paroda „30 iš 30: Nepriklausomos Latvijos menas“. Rugsėjį ten pat įvyko tarptautinė šiuolaikinės tapybos paroda „Art & Response/Ability“. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės šalių kultūros fondas ir Lietuvos dailininkų
sąjunga.

Paroda vyks iki rugsėjo 19 d.
ART & RESPONSE / ABILITY
2015 08 11 - 2015 09 02
 
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tarptautinė šiuolaikinės tapybos paroda „Art & Response / Ability”.

Projekto idėją įkvėpė amerikiečių poeto Roberto Duncano (1919-1988) pamąstymai apie atsakomybę: „Responsibility is to keep / The ability to respond” (Atsakomybė – tai gebėjimas pateikti atsaką). Duncano mintys pasiūlo versiją, kad menininko atsakomybė – tai siekiamybė reaguoti į aplinką menine kalba ir kurti grįžtamąjį ryšį tarp autoriaus, kūrinio bei suvokėjo. Parodos kuratoriai kviečia permąstyti atsakomybę, suvokiant ją nebūtinai kaip moralinę ar socialinę kategoriją, bet kaip erdvę pokalbiui tarptautinėje meno kūrėjų ir gerbėjų bendruomenėje. Autoriai savo kūriniuose nesiekia formuoti žiūrovo pasaulėžiūros ar pateikti aiškiai ištartus atsakymus. „Skruzdė – tai kentauras drakono pasaulyje“, cituoja Ezros Poundo eiles rengėjai, apeliuodami į pačios publikos kritišką mąstymą ir vaizduotės galias.

Parodoje dalyvauja vienuolika tapytojų iš Baltijos šalių: Kristians Brekte (LV), Jonas Gasiūnas, Helēna Heinrihsone (LV), Ieva Iltnere (LV), Toomas Kuusing (EE), Laurentsius (EE), Linas Liandzbergis, Vilmantas Marcinkevičius, Aleksejs Naumovs (LV), Kaido Ole (EE), Eglė Ulčickaitė.

Parodos kuratoriai – Raimonds Kalējs, Uldis Pētersons, Linas Liandzbergis.

Tai jau antroji paroda iš tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų projekto „Art & Response / Ability“, kurį Dailininkų sąjungos galerija 2015 metais vysto kartu su Kuldigos menininkų rezidencija (Latvija), Valando dailės akademija (Švedija) ir kitais partneriais. Liepos mėnesį Pamėnkalnio galerijoje atidaryta pirmoji projekto paroda „30 iš 30: Nepriklausomos Latvijos menas“, o rugsėjį ten pat planuojama paroda „YOUNG Art & Response / Ability“, kuri pristatys Kuldigos vasaros stovykloje dalyvavusių meno studentų iš Šiaurės ir Baltijos šalių kūrybą.

Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Šiaurės šalių kultūros fondas ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Paroda „Art & Response / Ability” Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugsėjo 2 d.
TARPTAUTINĖ MENO PARODA „(NE)RIBA“
2015 07 15 - 2015 08 06
Liepos 15 d. (trečiadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio ir Šv. Jono gatvės galerijose, atidaroma tarptautinė šiuolaikinės dailės paroda (Ne)Riba, kurioje dalyvauja menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos. Tai tęstinio, jau šeštus metus Lietuvoje vykdomo meninio projekto Menamos istorijos (kuratorius – Linas Liandzbergis) dalis.

Kaip ir visos ankstesnės projekto Menamos istorijos ekspozicijos, paroda (Ne)Riba – tai tam tikra koncepcija pagrįstas renginys. Jos ašis – šiuolaikinio meno ir moralės, visuomenės etikos normų santykis. Parodos rengėjams rūpi radikali meninė kūrinio išraiška, menininko (savi)cenzūros klausimas, ribinė kūrėjo laikysena, socialiai angažuotų meno kūrinių įvairovė bei galia keisti požiūrius, stereotipus.

Viena vertus, meno ir etikos, socialinių moralės normų autonomiškumas – nekvestionuojama šiuolaikinio pasaulio realybė. Atviri, šokiruojantys, erzinantys vaizdiniai šiuolaikiniame mene sukelia daugybę klausimų, o kūrybinės laisvės ir destrukcijos sąvokos nepraranda aktualumo. Todėl ši paroda – tai kartu ir lokalus meninis tyrimas, atskleidžiantis, kiek šiuolaikinėje posovietinių šalių dailėje svarbi kritinė menininko pozicija, socialiai, politiškai angažuota kūryba. Parodoje eksponuojami ne tik radikalios, drastiškos meninės išraiškos pavyzdžiai, bet ir kūriniai, projektai, nuosaikiomis formomis keliantys parodos kontekstui aktualius klausimus apie meną ir moralę, socialinę tikrovę ir jos paribius.

Parodoje dalyvauja: Ričardas Bartkevičius (LT), Mykola Belous (UKR), Rima Blažytė (LT), Kristians Brekte (LV), Margrieta Dreiblate (LV), Andrius Erminas (LT), Audrius Gražys (LT), Kęstutis Grigaliūnas (LT), Mārīte Guščika (LV), Andrus Joonas (EST), Džiugas Katinas (LT), August Kunnapu (EST), Linas Liandzbergis (LT), Česlovas Lukenskas (LT), Michael Merfenko (UKR), Ievgenii Petrov (UKR), Laisvydė Šalčiūtė (LT), Arūnė Tornau (LT), Alar Tuul (EST), Vytautas Vasiliūnas (LT), Artūras Valiauga (LT), Andris Vitolins (LV), Marta Vosyliūtė (LT), Kaspars Zarinš (LV), Arvydas Žalpys (LT).

Parodos atidarymo pradžia – 17 val. Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11). 18.30 val. kviečiame parodos dalyvius ir žiūrovus persikelti į Pamėnkalnio galeriją (Pamėnkalnio g. 1/13).

Paroda Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki rugpjūčio 3 d., Pamėnkalnio galerijoje – iki rugpjūčio 6 d.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Greta Andriuškevičiūtė: ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS PARODOJE - IR SKRAIDANČIOS VIŠTŲ IŠKAMŠOS
30 IŠ 30: NEPRIKLAUSOMOS LATVIJOS MENAS
2015 06 19 - 2015 07 11

Birželio 19 d. (penktadienį) 19 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma modernaus ir šiuolaikinio Latvijos meno paroda „30 iš 30“.

Šališkoje ir kartu objektyvioje parodoje pristatoma trisdešimt dailės ir šiuolaikinio meno kūrinių, siūlančių peržvelgti veik tris nepriklausomos Latvijos meno dešimtmečius ir ryškiausias latvių meno kryptis nuo 1990 m. iki šių dienų. Kuratoriai nesiekia pateikti chronologine ar akademine logika paremtos retrospektyvos, bet vienoje erdvėje pristato kiekvieno etapo meninį skerspjūvį.

90-tieji Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, žymėjo esminius naujų išraiškos priemonių ieškojimus, pirmąją objektų, instaliacijų, tarpdisciplininio meno bangą, vertybiniu požiūriu glaudžiai susijusią su egzistencialistine pasaulėjauta. Pirmasis XXI a. dešimtmetis išsiskyrė eksperimentais šiuolaikinių medijų (video, garso, skaitmeninio / elektroninio meno) lauke, o pastarieji penkeri metai liudija ne tik neribotas raiškos formas ir turinio įvairovę, bet ir sugrįžimą link grynųjų meno šakų (tapybos, skulptūros, grafikos, fotografijos ir kt.) tradicijos. Įdomu tai, kad daugelis prieš kelis dešimtmečius sukurtų kūrinių šiandienos geopolitinėje situacijoje atrodo dar aktualesni ir siunčia stipresnę žinią nei jų sukūrimo laikotarpiu.

Parodos dalyviai: Ivars Mailītis ir Inese Mailīte, Miķelis Fišers, Leonards Laganovskis, Kristaps Ģelzis, menininkų grupė Famous Five, Jānis Mitrēvics, Maija Kurševa, Ēriks Božis, Katrīna Neiburga, Kaspars Podnieks, Kristiāns Brekte, Artūrs Bērziņš, Ivars Drulle, Kristaps Ancāns, Andris Vītoliņš, Margrieta Dreiblate, Andris Eglītis, Anna Heinrihsone, Ginters Krumholcs, tekstinė grupė Orbīta, Krišs Salmanis, Kirils Panteļejevs, Gļebs Panteļejevs.

Parodos kuratoriai: Raimonds Kalējs, Uldis Jaunzems–Pētersons.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki liepos 11 d.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Deima Žuklytė: KAIP IŠ DĖLIONĖS GABALĖLIŲ SUSIDEDA VISATOS
Evelina Paukštytė. KOSMOSAS IR AŠAROS
2015 05 21 - 2015 06 13
 
Gegužės 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininkės Evelinos Paukštytės kūrybos paroda „Kosmosas ir ašaros“. Paroda vyks iki birželio 13 d.

Autorė taip pristato savo parodą: „Ilgokai ieškojau savo kūrybos apibūdinimo, tai yra kokio karkaso, kuris geriausiai atspindėtų mano idėjas, vaizdus. Mąsčiau, kas man turi įtakos, kas mane veikia. Humoras, ironija, nesąmonės, popkultūra, dabarties realijos – tai centrinės ašys, apie kurias mąstydama leidžiuosi į kūrybos horizontus. Mano kuriami darbai – tarsi absurdo miniatiūros: kiekvienas turi atskirą istoriją, ironijos užtaisą ir prasmę. Mėgstu absurdišką humorą, keistas istorijas, kurios inspiruoja sukurti vienokį ar kitokį darbą. Pačiai įdomu, kaip žaidžia pasąmonė su vaizdiniais. Kartais nustembu. Kartais pavyksta, kartais ne. Gyvenimas labai įdomus, o įdomus gyvenimas visada įkvepia.

Man didelę įtaką daro literatūra. Herkus Kunčius, Čarlzas Bukowskis, Salmanas Rušdis – mano įkvepėjai, mano vidinės mamulės, mano herojai. Vienas fragmentiškas, mąslus, kitas – gašlus, nešvankus, „dugninis“, trečias – intelektualas, suvirpinantis ir iki galo nesuvokiamas. Jis kuria pasaulį žodžiu, kiekviena knyga įdomi, daugiasluoksnė ir stipriai vizualizuota. Šita rašytojų trijulė vienaip ar kitaip mane veikia. Labai seniai, dar praeitame amžiuje, viename Kauno knygynų radau H. Kunčiaus knygelę „Pilnaties linksmybės“. Buvau maža ir dar daug ko nesupratau, mintyse pasiklydusi. (Jaučiau, kad prasmė yra, už kampo, tik to kampo nesimatė). Nežinojau, kas tas Kunčius, bet patraukė knygos viršelis, metalinio atspindžio, ir filosofinės fotografijos knygos viduje. Artimas tipas pasirodė. Fragmentiški apsakymai atitiko mano vidinį toną, turbūt man tuomet to reikėjo. „Jam patinka susirinkusios minios akivaizdoje plyta pritrėkšti gaidį ar vištą ant stalo. Už tai jam paploja. Ir niekas nepyksta, kad balti sijonėliai pasidengia kraujo taškeliais“ (H. Kunčius „Pilnaties linksmybės“, esė „Spjūvis į širdį“, 55 psl.). Labai man svarbi toji knyga...

Visada buvau žaisminga, nuotykiai mane varo į priekį, gal todėl mano paveiksluose jaučiama žaidimo nuotaika. Žaidžiu aš, žaidžia ir vidinis vaikas. Aš čia, o jis ten. Mėgaujuosi kūrybiniu procesu, sąmoningai transformuoju tikroviškus elementus, pasitelkiu metaforas, rodau daiktus, kurie man patinka, arba kurių trūksta ar trūko kažkada seniai. Toks žaidimas mane įsuka, nukelia į kitokią erdvę. Galvodama apie palmes, bananus, lašišas, Holivudą, gyvenimą, mistiką, vyrus ir moteris, nesąmones ir visas keistas istorijas, aš piešiu. Jaučiuosi savame kieme, žaidimų aikštelėje. Vis sau primenu, kad į viską reikia žiūrėti paprasčiau, atsipalaiduoti, neieškoti sliekų vienoj vietoj, mėgautis menu, gyvenimu. Užkeli mašiną ant pjedestalo, o smegenis pasidedi ant lentynos. Tada gali eiti žaisti. Kartais jaučiuosi įstrigusi apgaulėje, paviršutiniškame kiče. Kaip galime gyventi autentiškai, kaip galime nebūti groteskiški ir ironiški? Aš tenoriu suteikti džiaugsmo ir pralinksminti žmones. Ateikit, pažaisim kartu!”.

Ji visąlaik smilkydavo smilkalus,
buvo apsikrovusi visokiausiais žvaigždėlapiais
ir keistomis knygomis, negana to, nuolat
pliurpdavo apie dievus,
neva su jais ją siejąs tiesioginis ryšys.
„Esi dievų išrinktasis”, – pareikšdavo ji.
„Puiku, saldainiuk, ta proga ir sugulkim”.
„Pala, pirma paskanauk šios
ypatingos sriubytės, ką tik išviriau”.
„Ypatingos sriubytės?”
„Taip, išvalgyk lėkštę, ir tau persiduos žemės, saulės ir viso kosmoso energija”.
(Ištrauka iš Č. Bukowski eilėraščio „Sriuba, kosmosas ir ašaros“)

APIE PARODĄ SKAITYKITE:
Birutė Pankūnaitė. VAIKIŠKUMAS, ŽAIDIMAS, PASAKA

APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
LRT laida DURYS ATSIDARO (žr. nuo 15:25)
Tapybos paroda. AD ORIGINEM
2015 04 23 - 2015 05 13

Balandžio 23 d. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), pradės veikti grupės tapytojų paroda „ad Originem“. Vernisažas – balandžio 22 d. 17 val.

Kaip teigia tapytojas Henrikas Čerapas, „ad Originem“ / lot. į pradžią – spontaniškos improvizacijos pagimdytas parodos projektas, turintis tikslą pasidaryti reginį, tartum žiūrėtum pro langą, o ten matytum peizažą, kurio kloniuose bręsta šviesa. Parodos dalyviai – Agnė Kulbytė, Algimantas Černiauskas, Artūras Mitinas, Gytis Aštrauskas, Henrikas Čerapas, Kristina Mažeikaitė, Simona Merijauskaitė – yra aplinkybių dėka susitikę tapytojai, kuriuos jungia panaši tapybos samprata - tapyba ir tapymas svarbesni nei tapybos šlovė, o tapyba yra ne priemonė ką nors pavaizduoti, bet natūralus raiškos būdas pasisakyti apie savo išgyvenimus per regimojo pasaulio struktūras. Tapybos kūrinys yra regimojo pasaulio akivaizdus faktas, o jį regintis mato jį tokį, kokia yra jo dvasinė sankloda.“

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gegužės 13 d.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 


 
«««  1  2  »»»