PARODOS

2015

TRUMPA IŠŠVAISTYTO LAIKO ISTORIJA
2015 03 27 - 2015 04 18

Kovo 27 d. (penktadienį), 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tapybos paroda „Trumpa iššvaistyto laiko istorija“. Savo kūrybą parodoje pristato tapytojų grupė „Kuklus klanas“ (buvę „Eurostandartai“).

Tapytojai teigia: „Ieškodami bendro vardiklio savo kūrybai, susiduriame su tuo, kad visiems mums yra svarbi laiko dimensija – laiko kaip asmeninės istorijos, laiko kaip negrįžtamai sugaišto, panaudoto ne pagal paskirtį, kaip progos savigraužai.

Parodos pavadinimas yra susijęs su Stepheno Hawking’o populiariojo mokslo knyga „A Brief History of Time“ (Trumpa laiko istorija). Savo darbuose žvelgiame į laiką ne pagal fizikalizmo koncepciją (universalią mokslo kalbą), o iš asmeninio, nepakartojamo patyrimo taško.

Prisiminimus neišvengiamai vertiname iš dabartinės pozicijos. Didesnė dalis mūsų poelgių mums patiems po kiek laiko atrodo netikę. Dar labiau skaudina mintys apie tai, kas nebuvo padaryta, apie praleistas galimybes, laiką, kuris nebuvo panaudotas gyvenimo tikslams pasiekti.

„Trumpa iššvaistyto laiko istorija“ - tai bandymas užfiksuoti šį asmeninės istorijos prieštaringumą, suteikti jam vizualinę formą, įtraukti žiūrovą į atminties refleksijos procesą. Iššvaistyto laiko istorija yra artima kiekvienam žmogui, tad apsilankiusieji parodoje galės pajusti savo laiko svarbą“.

Parodos dalyviai – Konstantinas Gaitanži, Agnė Jonkutė, Jonas Jurcikas, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė – tai ryškūs šiuolaikinio meno, jaunųjų Lietuvos tapytojų kartos atstovai. Pačių menininkų inicijuojamoje ir kuruojamoje parodoje siekiama išreikšti jų bendrą poziciją aktualiais šiuolaikinės tapybinės raiškos, tapatybės, originalumo klausimais. Grupė „Kuklus klanas“ – vienintelė Lietuvoje, vienijanti jaunosios kartos kūrėjus, kurie kukliai dirba Lietuvos meno ir visuomenės labui.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki balandžio 18 d.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Gintarė Čiuladaitė. NEKUKLI JAUNŲJŲ DAILININKŲ PROVOKACIJA
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Dainius Trumpis. LANGAI.
2015 03 04 - 2015 03 24
 
Kovo 4 d. (trečiadienį) 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma vieno įdomiausių šiandienos meno kūrėjų Dainiaus Trumpio kūrybos paroda „Langai“.
 
Pristatydamas naujų objektų kolekciją, autorius pasakoja: „Atsispirdamas nuo Hiroshi Sugimoto frazės The world died today. Or maybe yesterday, I don’t know… (Pasaulis šiandien mirė. O gal vakar. Nežinau...), kurią jis perfrazavo iš Albero Kamiu novelės „Svetimas“ (1942), prasidedančios beveik tokiais pat žodžiais Mother died today. Or maybe yesterday; I can‘t be sure (Šiandien mirė motina. O gal vakar. Nesu įsitikinęs), leidau savo vaizduotei paklaidžioti laike, nevikriai šokinėdamas ant istorinių „faktų“ laiptelių. Suvokdamas prigimtinę pabaigą visame, kas turi pradžią, bandžiau suvokti cikliškumą, įvykių pasikartojimus, stengiausi sulenkti liniją iki jos virsmo apskritimu.
 
Žmogiškasis siaubas tapo švelnesnis, artimesnis. Hiroshi Sugimoto prideda: The darkness of the future lights up my present. (Ateities tamsa apšviečia mano dabartį.) Groteskiškas grožis esti tragedijoje. Baltais pelenais, simbolizuojančiais mirtį, ištepti Butoh šokėjų, Indijos asketų kūnai – visa tai yra įtaigi estetika. Kiekvienas vaizdas, jausmas bei veiksmas – vestuvės, laidotuvės, ligoninės, fabrikai, bažnyčios, oras, miškas – turi savo grožio kriterijus. Baltos spalvos estetika bei švara tartum išgrynina bei suveda viską į vieną idėją, į vieną tašką. Atsvara tamsai, nežinomybei. Ar gamtos balta šviesa teisia tamsą?
 
Kiekvienas stebime pasaulį pro „savo (metaforiškus) langus“ – švarius, dulkinus, purvinus, nudažytus įsitikinimų, ideologijų, emocijų. Iš šių stebėjimų bei matymų gimsta veiksmai, turintys tęstinumą bei pasekmes.
 
Kolekcija „Langai“ orientuota į stebėtojo jauseną, būseną, iš kurios kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Būsena juodo baltame bei balto juodame - priešingų linijos taškų susijungimo vieta“.
 
Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki kovo 24 d.
 
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Vladas Karatajus. TAPYBOS RETROSPEKTYVA
2015 02 03 - 2015 02 28

Vasario 3 d. (antradienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje, atidaroma Lietuvos tapybos klasiko Vlado Karatajaus (1925-2014) retrospektyvi paroda.

Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. Baigęs pradinę mokyklą ir šešias Lazdijų bei Ukmergės gimnazijų klases, 1942 m. V. Karatajus įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją. Ją baigęs 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą ir po kelerių metų pateko į profesoriaus Vytauto Mackevičiaus vadovaujamą Figūrinės kompozicijos ir portreto studiją. 1952 m. baigęs institutą jaunasis dailininkas buvo pakviestas jame dėstyti. 1956 m. Vladui Karatajui buvo suteiktas docento vardas, vėliau jis tapo profesoriumi, o nuo 1968 m. vadovavo Tapybos katedrai. 1976 m. parašė Tapybos technikos vadovėlį. Šiemet meistras būtų sutikęs 90 metų jubiliejų.

Menotyrininkė Airida Grivačiauskaitė rašo: „Karatajus – koloristas, tikintis beribėmis spalvos galimybėmis. Subtilus spalvos pojūtis, gebėjimas portretuose, peizažuose bei natiurmortuose panaudoti jos ekspresyvumą ir dekoratyvines galimybes dera su subtiliu kompozicinės darnos, paveikslo struktūros pojūčiu. Portretiškumas, natūralumas, koloristika ir kompozicijos darna – tai keturios pagrindinės kategorijos, apibūdinančios menininko kūrybą. <...>

Vladas Karatajus – lietuviškosios tapybos mokyklos, turinčios gilias istorines šaknis, atstovas, plėtojantis realistinio portreto tradicijas. Būtent portreto žanras, atskleidęs beribes realybės pažinimo galimybes, savitai pažymėjo visą dailininko kūrybos kelią. Dailininkas nuolat sprendė psichologinio portreto problemas. Jis visada rėmėsi klasikinio portreto principais ir vidine intuicija. Portretuose atsispindi individualus kiekvieno žmogaus pajautimas, nuoširdus bendravimas su juo, ne tik panašumo, bet ir kiekvieno sudėtingo dvasinio gyvenimo, charakterio įvairumo bei individualybės iškėlimas, portretuojamojo būdingų savybių išryškinimas. Portreto turinys – tai vaizduojamos asmenybės psichologijos sklaida, kuriai paklūsta visa kompozicijos struktūra – nuo portretuojamojo komponavimo plokštumoje, judesio fiksavimo iki spalvinės gamos. <...>

Gamta ir grožis – vienas pagrindinių dailininko įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltinių, traukos objektas, todėl svarbią vietą jo kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Juose taikomi realizmo principai, bet veržimasis prie gamtos niekada nenuvedė dailininko iki grynojo natūralizmo. Daugeliui Karatajaus peizažų ir natiurmortų nesvetimas impresionistiškas pasaulio suvokimas, akimirkos fiksavimas. Menininko peizažas savo samprata artimas portretui: kiekvienam objektui dailininkas ieško individualizuotos charakteristikos, kuria savitą namo, miesto ar gatvės vaizdą. <...>

Vladas Karatajus buvo ištikimas gamtai, žmogui ir sau. Dailininkas per penkis kūrybos dešimtmečius neprarado domėjimosi neišsemiamu žmogaus vidiniu pasauliu ir beribėmis meninio pažinimo galimybėmis.“

Parodą kuruoja menininko kūrybiniu palikimu besirūpinantis sūnus dailininkas Romas Karatajus.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki vasario 28 d.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 

Audrius Janušonis. ČIA - KAIP VISUR
2015 01 09 - 2015 01 31

Sausio 9 d. (penktadienį) 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininko Audriaus Janušonio skulptūrų paroda „Čia – kaip visur“.

A. Janušonio kūryboje nuolat atsikartoja figūra (žmogaus, gyvūno) – stebinanti, neįprasta ir kartu artimai pažįstama. Dailininkas renkasi molį kaip paveikiausią medžiagą idėjoms modeliuoti. Menininko skulptūros iš karto neatskleidžia savo paslapčių, bet sluoksnis po sluoksnio atrakina aibę prasmių ir interpretacijos galimybių. A. Janušonio kūrybai būdinga kritinė socialinių ir filosofinių temų analizė, citavimas, naudojamų citatų komentavimas, naratyviniai ir simboliniai aspektai, jausmiškai patiriamas skulptūrų akivaizdumas bei medžiagiškumas.

Pasak Hanspeterio Dählerio, A. Janušonio figūros – tai meistriškas klasikinės ir ekspresyviosios skulptūros junginys. Kūriniai išsiskiria išraiškingomis pozomis, deformuotomis proporcijomis, spalvingais, tirštai glazūruotais paviršiais. Nostalgiškas vaizdavimo būdas ir modernus pasakojimas, subtilus juodas humoras ir lyriškas jautrumas, skulptūrų simbolinė prigimtis sąmonėje sukelia asociacijų spiečių. A. Janušoniui patinka riba tarp kičo ir aukštosios kultūros, nes ji leidžia nurodyti ir iliustruoti žmogiškosios egzistencijos klaidas, prieštaras ir dilemas. A. Janušonio darbai atskleidžia nuolatinį dvilypumą tarp intelekto ir emocijos, grėsmingo veiksmo ir tylios meditacijos, gležnumo ir jėgos, ekstazės ir agresijos, galios ir bejėgiškumo. Žiūrovas atsiduria egotistinio, žaismingo, erotiško ir naiviai žiauraus Janušonio kūrinių pasaulio akivaizdoje.

Kaip teigia pats A. Janušonis, naujausioje parodoje „Čia – kaip visur“ – yra visko. „Parodos darbai neturi vieno bendro vektoriaus, jie tarsi kunstkameros eksponatai pasakoja (arba nutyli) skirtingas istorijas, kurios, nori nenori, finale vis tiek susipina į vieną audinį. Paroda eklektiška, greičiau yra kasdienės veiklos refleksija, nei tikslingas, konceptualus pareiškimas. Ką padariau – padariau“, - užbaigia autorius.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki sausio 31 d.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 

 
«««  1  2  »»»