PARODOS

2016

Mantas Maziliauskas. SVEČIŲ KAMBARYS ARBA NEMIRTINGUMAS
2016 12 16 - 2017 01 07

Gruodžio 16 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tapytojo ir architekto Manto Maziliausko kūrybos paroda „Svečių kambarys arba Nemirtingumas“.

Pasitikdamas šviesias Kalėdas ir metų virsmą, „Svečių kambaryje“ menininkas pristatys pastarojo meto kūrinius – tapybą ir erdvinius objektus. Paroda sukonstruota kaip pasakojimas, vedantis per ryškiausius menininko kūrybos motyvus. Parodos erdvę autorius dalija į keturias dalis: Prieigas (aikštelę prie galerijos), Priimamąjį (pagrindinę galerijos salę, kurioje eksponuojami įvairaus formato kūriniai – „didžiosios tylos“ ir „mažieji kalbėjimai“), Erdvę, kuri nesiskaito (civilizacijos likučių sandėliuką) ir Muziejų.

Autorius apie parodą: „Apmąstydamas parodinę erdvę, ją matyčiau kaip galimą susitikimo kambarį. Kūrybos veiksmas „Svečių kambarys arba Nemirtingumas“ randasi kaip dabartis, susidedanti iš apčiuopiamos architektūros, tapybos gylio / plokščio ir neapčiuopiamos erdvės. Erdvė suvokiama kaip santykis, kaip tiltas, vartai. Svečių kambarys – kaip metafizinė, bendrai išgyvenama, dalijimosi erdvė. Pasidalinimo veiksmas – kaip grožio, jėgos ir nemirtingumo pavidalas.

Kūriniuose ir jų žymimoje erdvėje vystoma savita tapybos apeigų kalba. Ji jungiasi su archajiškomis-baltiškomis ir bendražmogiškomis pasakiškosios tikrovės sandaromis, pakviečia į nebūtą pasaulio stebėjimo vietą.“

Trumpai apie autorių: Mantas Maziliauskas (g. 1977) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos ir architektūros studijas. Parodose dalyvauja nuo 1990. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2011 Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje įkūrė ir vadovauja studijai „Architektūra. Nuo pajautos iki rakto“. Skaito paskaitas apie architektūrą Lietuvoje ir svetur. 2014 įkūrė neformalų judėjimą „Sparnai. Lietuvos meno mokykla“, nuo 2006 kuruoja tapybos judėjimą „Baltas vėjas“. Surengė daugiau kaip 40 meno stovyklų-plenerų. Gyvena ir kuria Vilniuje. Daugiau: www.m-pjūvis.lt

Manto Maziliausko paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2017 m. sausio 7 d.
Parodos uždarymas – 2017 m. sausio 7 d. (šeštadienį) 17 val.
Galerijos darbo laikas: II- V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas.
Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Elena Balsiukaitė. DEDIKACIJA ANAI F.
2016 11 23 - 2016 12 13
 
Lapkričio 23 d. (trečiadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tapytojos Elenos Balsiukaitės kūrybos paroda „Dedikacija Anai F.“.

„Tapyti ar piešti portretą man yra tas pats, kaip bendrauti su asmeniu. Bandyti atrasti vidinį kodą per išorinę veido topografiją. Juk atvirai sakant, portretas – tai tik plokštuma, išmarginta dėmėmis, linijomis, brūkšniais ir taškais. Tai vizuali iliuzija, ant kurios nė šuo nesulotų. O aš šiai silpnybei piešti ir tapyti žmones pasiduodu jau devinti metai. Pradėjau 2007 m., kai rengiau interaktyvų projektą „Apie juos“. Esu nutapiusi virš dvidešimt portretų. Daugiausia tai konkretūs ir man pažįstami asmenys, todėl jaučiu būtinybę pabrėžti išorinį charakterį“, - teigia Elena Balsiukaitė.

Naująją parodą autorė dedikuoja Anai Frank, jos atvaizdą gretindama su šiuolaikinių jaunuolių portretais. Ši mintis tapytojai kilo perskaičius Anos Frank dienoraštį. „Sąmoningai neperskaičiau paskutinių knygos puslapių. Frankų šeima mano sąmonėje tebegyvena savo slėptuvėje ir laukia karo pabaigos. Praėjo septyniasdešimt metų, o karas tęsiasi. Visada egzistuoja persekiotojai, pabėgėliai, besislapstantys ir budeliai.“

Elenos Balsiukaitės paroda „Dedikacija Anai F.“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gruodžio 13 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Henrikas Čerapas. DIRVONAI. 1990-1995
2016 10 26 – 2016 11 16

Spalio 26 d. (trečiadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), be atidaromojo renginio pradės veikti tapytojo Henriko Čerapo kūrybos paroda „Didžioji tapybos legenda. Dirvonai. 1990-1995“. Lapkričio 16 d. 17 val. galerijoje vyks parodos uždarymas-dokumentacija.

Parodoje eksponuojami tapytojo legendinio tapybos ciklo „Dirvonai“ (1990-95) artefaktai: ankstyvieji ir vėlesni paveikslai, prarasto darbo reprodukcija, piešiniai, ekspozicijos projektų eskizai, skulptūrinis objektas ir kt.

„Kai savo kūrybos dokumentavimo imasi pats autorius, situacija – ne visai įprasta. Ji paradoksali bent jau bėgančio laiko atžvilgiu… Šiuo atveju parodos autorius ironiją nukreipia į meno pasaulio nomenklatūrą, suformavusią jo kūrybos vaizdinį: paroda yra savo kūrinių gyvavimo viešojoje erdvėje tyrimas, absurdiško jų ištrynimo iš visuomeninės atminties dokumentacija.

„Dirvonai“ – autentiškas ir retas tapytojo plastinis atradimas. Legendos vardo jis vertas vien dėl to, kad apnuoginta informel abstrakčiojo ekspresionizmo stilistika Lietuvos dailėje daugiau nebesiplėtojo tokiu atviru pavidalu. „Dirvonų“ ciklo tapyba epiškai išsako egzistencinę žmogaus ir žemės ryšio temą. Tapyti Nepriklausomybės „vidinės suirutės“ laikotarpiu, jie plastikos forma išreiškia nepagražintą ir nesuvaidintą savijautą – išduoda išgyventą nusivylimą, grėsmės, netikrumo nuojautą. „Dirvonuojantis lietuviškas peizažas“ – taip galima būtų pavadinti tapybos kalba išreikštą politinį laiko atspalvį, daugiabriaunę metaforą, tarsi paralelę poetų-išeivių „žemininkų“ įvaizdžiams“. (Dr. Agnė Kulbytė).

Henriko Čerapo kūrybos paroda „Dirvonai. 1990-1995“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki lapkričio 16 d.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Enamel d’Art.
Parodos laikas: 2016 10 26 – 2016 11 16.
Galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16.
Parodos uždarymo renginys: 2016 11 16, 17:00.
Parodos lankymas – nemokamas.
Nezaket Ekici. DANTIS UŽ DANTĮ
2016 09 30 - 2016 10 22

Rugsėjo 30 d. (penktadienį) 19.30 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1) pristatoma Berlyno menininkės Nezaket Ekici videoinstaliacija “Dantis už dantį - nužudytoms Turkijos moterims atminti”. Pristatyme dalyvaus ir pirmą kartą į Vilnių atvykstanti menininkė.

Vizualiai ir emociškai sukrečiančią parodą sudaro aštuoni videoperformansai, kur skirtingos moterys pasakoja tikras smurto istorijas. Kai kurios iš jų buvo plačiai nušviestos tarptautinės žiniasklaidos - kaip italų menininkės, tranzavusios vardan taikos, nužudymas. Kitos primena tūkstančius kasdien vykstančių smurto aktų: žudymą “dėl garbės”, pavydo dramas, emocinį terorą, prievartavimus, grobimus. Nezaket ir kitos jos pakviestos moterys ne tik prisimena žuvusias, bet ir saugo jas nuo smurtautojų kartodamos savigynos ir bokso judesius. Tai tarsi pomirtinė būtinoji gintis, Senojo Testamento priesako “dantis už dantį” sudabartinimas. Ši paroda tęsia projekto “Postidėja IV. Karas” pradėtas diskusijas apie šiandienos konfliktus ir įvaizdintą prievartą.

Diskusijoje su parodos kuratore Nezaket Ekici plačiau pristatys savo menines strategijas ir jos kūrybai svarbius kultūrinius kontekstus. Šiais metais sukurta videoinstaliacija “Dantis už dantį - nužudytoms Turkijos moterims atminti” jau rodyta Torūnės šiuolaikinio meno centre ir netrukus bus eksponuojama parodoje “Neaiškios būsenos: nepaprastos padėties meninės strategijos” Berlyno meno akademijoje.

Nezaket Ekici gimė 1970 Turkijoje, 1973 su šeima persikėlė į Vokietiją. 2004 baigė performanso studijas Braunšveige pas Mariną Abramovič. Gyvena Berlyne ir Štutgarte. Jos darbai rodyti prestižiniuose muziejuose, bienalėse ir galerijose. Savo darbuose ji nagrinėja lyties, politikos, religijos bei nacionalizmo įtampas, kylančias kasdieniame gyvenime. Menininkės kūnas - svarbiausia jos darbo priemonė.
Daugiau informacijos galite rasti jos tinklapyje: www.ekici-art.de
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Visvaldas Morkevičius. PUBLIC SECRETS
2016 09 02 - 2016 09 24

Rugsėjo 2 d. (penktadienį) 20 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma Visvaldo MORKEVIČIAUS fotografijų paroda PUBLIC SECRETS.

Projektas PUBLIC SECRETS – tai miesto patirčių rinkinys. Patirties geografija apima tiek naktinio miesto gyvenimo sceną ir jos užkulisius, tiek asmenines erdves, kurios provokuoja, o neretai ir padiktuoja specifinius veiksmus. Miestas – tai terpė rastis situacijoms ir jose dalyvauti, o dalyvaujant keisti jos kontūrus, bent jau suvokimo ir matymo prasme.

Aplinka (miestas ir žmonės) fiksuojami savaip – intymiai, subjektyviai, minimaliai. Tai aštrūs potyriai, charizmatiški personažai, viešos istorijos ir privačios tiesos. Tačiau privatumas nėra pažeidžiamas, nes tapdamas įvykių dalyviu ir liudininku fotografas sutelkia dėmesį į turinio prasme iškalbingas detales. Vaizdžiai situaciją nupasakojantys kadrai tampa individualiu fenomenologiniu tyrimu, sudarytų iš kultūros ir kasdienybės užkulisių, kurie bendram ir nesuklastotam miesto vaizdui susidaryti yra tiek pat vertingi ir būtini, kaip ir oficialus, fasadinis miesto veidas.

Fotomenininko Visvaldo Morkevičiaus (g. 1990, gyvena ir kuria Berlyne) kūrybos spektras apima meninę dokumentiką, mados ir portretinę fotografiją bei vizualiuosius menus. V. Morkevičiaus minimalistinėse fotografijose fiksuojamos įvairių subkultūrų, sutiktų personažų bei urbanistinio gyvenimo scenos.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos atidarymas: 2016 09 02, 20 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius).
Parodos laikas: 2016 09 02 – 2016 09 24
Galerija atvira: II-V 10-18 val., VI 10-16 val. Parodos lankymas – nemokamas.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
Česlovas Polonskis, Bartošas Polonskis. ĮŽENK Į ČESLOVO POLONSKIO PAVEIKSLĄ
2016 08 12 - 2016 08 27

Rugpjūčio 12 d. (penktadienį) 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma Česlovo ir Bartošo Polonskių kūrybos paroda „Įženk į Česlovo Polonskio paveikslą“. Ekspozicijos idėja – paroda parodoje: galerijoje pristatoma tapytojo ir restauratoriaus Č. Polonskio aliejinė tapyba, akvarelė, piešiniai bei specialiai šiai parodai sukurta B. Polonskio videoinstaliacija. Tokiu būdu tėvo tapyba pratęsiama ir perkuriama jo sūnaus kūryboje, o žiūrovai interaktyviai įtraukiami į abiejų autorių dialogą.

Dailėtyrininkės Nijolės Nevčesauskienės teigimu, „idėjos autorius Bartošas Polonskis tokią parodos koncepciją pasirinko norėdamas priartėti, įsigilinti į vyresnės kartos tėvo kūrinius, į juos pažvelgti per savo matymo prizmę. B. Polonskio instaliacijos pagalba, žiūrovai ne tik turės galimybę išvysti tradicinės tapybos transformacijas, bet ir tapti dailininkų šeimos parodos dalyviais.

Tarptautinėje erdvėje žinomas videomenininkas Bartošas Polonskis, studijavęs Vilniaus dailės akademijoje audiovizualinius menus, yra sukūręs nemažai videoinstaliacijų, susijusių su naujosiomis technologijomis, vėliau įsitraukė į videoprojekcijų kūrimą viešose erdvėse. Bartošas stažavosi Austrijoje, Lince, skaitmeninių menų festivalyje Ars Electronica, Lenkijoje, Poznanės dailės akademijoje ir kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje, o šiuo metu dėsto vaizdo kompoziciją Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Česlovas Polonskis yra Lietuvos dailininkų ir dailininkų–restauratorių sąjungų, akvarelininkų klubo „Plekšnė“ narys. Aktyviai dalyvaujantis parodose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienyje, Č. Polonskis tapyboje atsiskleidžia kaip dinamiškos, realistinės pakraipos atstovas. Parodai kruopščiai atrinkti Č. Polonskio darbai – tai kontrastingų, ryškių spalvų fragmentiška tapyba, perteikianti įspūdžio tikslumą, ironijos aspektus. Kūrybos spektro apimtis praplečia piešiniai ir akvarelės, aktai ir portretai, atspindintys betarpišką, niuansuotą tikrovę ir dailininko meistrystę.

Dailininką inspiruoja gamta, žmonės, gyvūnai ir įvairūs pasaulio įspūdžiai. Tapytojas ekspromtu „pagauna“ patrauklų siluetą ar figūrą, pastatų, skersgatvio akimirkas. Č. Polonskio tapybos vaizdiniai yra labai žemiški, tradiciniai: lietuviško kaimelio sodyba, besiganantys gyvuliai pievoje prie ežero, bičių aviliai sode, rausvas saulėlydis. Nostalgiški lietuviškojo kaimo, nykstančios realybės ir XX amžiaus vaizdiniai nejučia transformuojasi, pateikti su sąlygiškumo doze Bartošo instaliacijoje.

Ir tai prasminga – ieškoti naujų tikrovės ir jos perkūrimo būdų. Jei perfrazuotume M. McLuhaną, nėra vienos įžvalgos ar idėjos, kuri galėtų išnarplioti sudėtingą kintančio žmogaus suvokimo problemą. Šiuo atveju, dailininko tradicinės kūrybos atvejis gali būti perskaitomas labai skirtingai, o galimybės, kurias siūlo jauni medijų kūrėjai tik praplečia šio perskaitymo spektrą. Naujųjų technologijų / medijų kaip žmogaus tęsinių idėjas realizuojantis, tapybą inkorporuojantis projektas teikia vilčių nelikti vienetiniu. Tikėtina, jis sugros savo instrumentines versijas ir kitose galerijose.“ (N. Nevčesauskienė).

Paroda „Įženk į Česlovo Polonskio paveikslą“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugpjūčio 27 d.

Parodos rėmėjai: Gluk Media, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
Evaldas Jansas. JANSO KELIAS
2016 07 20 - 2016 08 10

Liepos 20 d. 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma Evaldo Janso kūrybos paroda „Janso kelias“.

„Evaldą Jansą pristatyti keliais sakiniais yra ir paprasta, ir beveik neįmanoma. Į retrospektyvą pretenduojantis parodos pavadinimas – „Janso kelias“ yra įpareigojantis menininką ir žiūrovą pažvelgti į pastarųjų metų darbus kiek atsietai, atšlijus nuo išankstinių nuostatų ir susiformavusių vertinimo stereotipų, pažvelgti į „išstatytus ant pakylos“ meno kūrinius taip, tarsi iš tikro norėtume išgirsti autorių kalbant pirmuoju asmeniu, be galo atvirai ir nuoširdžiai, analizuojant savo keliones tarp socialaus ir asocialaus pasaulių, vaikštant paribiu tarp meno ir gyvenimo, kur dažnai deklaruojant viena, norisi visai miniai ir pasauliui sušukti visiškai priešingus save teigiančius ir neigiančius šūksnius, manifestus bei išpažintis.

Pats autorius, kalbėdamas apie parodos „Janso kelias“ kūrinius, ne kartą mini žodį „potpourri“. Tebūnie, gal tai ir yra nedidelis rinkinys, rinkinys labai įvairuojančių žanrų ir emocijų, bet gana dokumentiškai nusakantis pastarųjų metų Evaldo Janso darbus, mintis, emocijas ir iššūkius sau bei visuomenei.

Montuodamas aibes „Jansas TV“ interviu su meno pasaulio veikėjais, Evaldas stengiasi prabilti pirmuoju asmeniu, parodyti nelengvą tokio specifinio vizualinio žanro, kaip „Jansas TV“ užkulisius, “virtuvę”, savo mintis ir emocijas prišlieti prie interviu duodančių menininkų vaizdų bei minčių.

Jansas aštria akimi stebi pro šalį slenkantį gyvenimą, jo vyksmą, nenuslysdamas paviršium, o taip, kad galima pajusti tą sūroką kraujo skonį burnoj, pro dirbtuvės langą stebint prostitutes Sodų g., lėtai slenkančias į mirtį juodų antkapinių paminklų išparduotuvės pavėsyje; fiksuoja ad absurdum vyksmus perfomanso, kai žmonės su maišais ant galvų verčiasi kūliais ir braunasi per ventiliacinio vamzdžio “įščias”, graudžiai juokingai dokumentuodamas ezoterinių, koučinginių ir psichoanalitinių praktikų parodijas, kai į kampą įvarytas žmogus bet kokiomis priemonėmis siekia atgimti ir vėl kažkokiu būdu gyventi toliau.

Susireikšminti-nesusireikšminti... Amžini paradoksai, kaip ir “įmuziejintas”, orginalia anatomine-biologine technika sukurtas ant pakylos užkeltas ekskrementas, beveik ikona tapęs mirtina romantika rėkiantis, aštrus kūrinys – „Puokštė mylimajai“, visa tai – Janso „erškėčiuoto“ kelio dokumentai...

Kadangi „potpourri“, tai priklauso išeksponuoti ir tapybos darbus, kur simuliakro simuliakre principu vyksta Janso ir popkultūrinių, groteskiškai saldžių antikinės ir šiuolaikinės mitologijos veikėjų dialogai su pasauliu bei pačiu autoriumi, raibsta post-epilepsiniai auto-apokaliptiniai vaizdiniai, kupini aliuzijų į ikoniškąjį meno istorijos lauką.

...Koliažai, kupini akių, mirguliuojantys portretiniais fragmentais, gyvenimo, praėjusio laiko fragmentais, kas dieną fiksuoti, dokumentuoti, fokusuoti judesiai, vyksmai, tapyboje „pagauti“ socialaus-asocialaus paribiai, ekskrementas ant pjedestalo, aštri širdis – Janso kelio dokumentai.“ (Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-L.)
Paroda „Janso kelias“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugpjūčio 10 d.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

Rasa Pakalkienė. E. JANSO KŪRYBINĖSE PROVOKACIJOSE – SARKAZMAS IR SAVIIRONIJA
 
 
 
MEISTRAI IR MOKINIAI: ŠIANDIEN PRIEŠ VAKAR
2016 06 23 - 2016 07 16

Birželio 23 d. (ketvirtadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma tapybos paroda „Šiandien prieš vakar“, skirta garsaus lietuvių tapytojo Arūno Vaitkūno (1956-2005) atminimui. Šiemet tapytojui būtų suėję šešiasdešimt metų.

Parodos dalyviai: Arūnas Vaitkūnas, Agnė Deveikytė-Liškauskienė, Saulius Paliukas, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Ausma Bankauskaitė, Lukas Kolmogorcevas.

Parodos kuratorės J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės teigimu, rengti parodą, kurios ašis yra tapytojas ir mokytojas Arūnas Vaitkūnas – nėra paprasta: „Tai – didelė atsakomybė. Buvau jo studentė, todėl noriu atrasti žodžius, kurie taikliai įvardintų jo palikimą mums, jo mokiniams. O paliko daug. Atmintyje iškyla pokalbių nuotrupos, kuriose tarsi tinkama nata suskamba jam būdinga intonacija parinkti žodžiai apie tapybą: tapybos procesas, tapybinė situacija, tapybos santykis.

Ši paroda nėra vien tik pagarbus mokytojo paminėjimas, bet ir bandymas sujungti būtąjį ir esamąjį laiką viename taške. Déjà vu. Paroda „Šiandien prieš vakar“ pasakoja apie laiką, nuolatinę gyvenimo procesų kaitą, tapybos santykį, mokytojo ir jo mokinių ryšį. Visi parodos dalyviai vienaip ar kitaip yra siejami bendros pradžios, patirties, vietos ir laiko saitais.

1995-2005 m. A. Vaitkūnas buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Vizualaus meno katedros vedėjas ir pirmasis Tapybos studijos (dabar – Tapybos katedra) vadovas. Dešimtį metų vadovavęs Tapybos studijai, A. Vaitkūnas buvo ne tik idėjinis vadas edukacinėje aplinkoje. Jo nuomonė bei vertinimas buvo aktualūs ir už jos ribų. Dėstytojo požiūris į tapybą ir autoritetas padarė didelę įtaką daugeliui jo studentų. Vieni sekė jo formuojamos tapybos idėjomis, kiti tai transformavo į skirtingas vizualines, įvairių medijų raiškas.

A. Vaitkūno tapyba, anuomet išsakytos mintys yra „čia ir dabar“, kaip neblėstantys, ryškūs atminties blyksniai, apgaubiantys mūsų šiandieną.“

Paroda „Šiandien prieš vakar“ yra pirmoji iš šiemet rengiamos parodų serijos Arūnui Vaitkūnui atminti ir tęstinio Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Meistrai ir mokiniai“ dalis. Projektas dedikuojamas išskirtiniams lietuvių menininkams-pedagogams, siekiant užtikrinti jų kūrybos sklaidą, paskatinti naują jos kritinį įvertinimą pedagoginės veiklos kontekste, įvertinant nuopelnus meno mokyklos raidai. Siekiama įvardinti profesionalaus lietuviškojo meno tapatybės bruožus, atsekti tam tikrų meno istorijos etapų genealogiją, reprezentuoti tradicijos raidą ir jos atgarsius šiuolaikiniame mene.

Parodą „Šiandien prieš vakar“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos atidarymas: birželio 23 d. 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius).
Parodos laikas: 2016 06 23 – 2016 07 16
Galerija atvira: II-V 10-18 val., VI 10-16 val. Parodos lankymas – nemokamas.
Povilas Ramanauskas. BUITIS
2016 05 20 - 2016 06 11

Gegužės 20 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma Povilo RAMANAUSKO kūrybos paroda BUITIS.

Anot autoriaus, paroda BUITIS – tai meno ir kasdienybės vaidmenų susikeitimo refleksija, abiejų šių gyvenimo sričių ir jų reikšmių palyginimas. „Parodos idėja gimė sustojusio laiko erdvėse, kuriose galiu pamatuoti atstumą tarp buities ir kūrybos. „Juzėje“ / Kauno buities namuose esančioje studijoje tyrinėju buitinės ir kūrybinės aplinkos persipynimo situacijas, sureikšmindamas ir mistifikuodamas buities vaizdinius“, – teigia menininkas.

Povilas Ramanauskas (g. 1987) yra aktyviai kuriantis jaunosios kartos vizualaus meno kūrėjas iš Kauno, dalyvaujantis šiuolaikinio meno parodose ir projektuose Lietuvoje bei užsienyje. Pagrindinė jo kūrybos sritis – šiuolaikinės tapybos laukas ir tapybos praplėtimo paieškos / strategijos.

P. Ramanausko paroda BUITIS Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 11 d.

Parodą iš dalies remia Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos atidarymas: 2016 05 20 d. 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius).
Parodos laikas: 2016 05 20 – 06 11 d.
Galerija atvira: II-V 10-18 val., VI 10-16 val. Parodos lankymas – nemokamas.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
Julija Pociūtė. BANGAVIMO SKALĖ
2016 04 27 - 2016 05 17

Balandžio 27 d. (trečiadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininkės Julijos Pociūtės kūrybos paroda „Bangãvimo skãlė“. Naujausioje parodoje autorė pristato fotografijas, video performansus ir objekto meno kūrinius. Kūryboje menininkė jungia objektus ir vaizdus, kurdama skirtingus pasakojimus. J. Pociūtė domisi materijos ryšiu su erdve, laiko cikliškumo temomis, ieškodama ribos tarp realios ir menamos erdvės, tarp tikrovės ir iliuzijos.

„Norint įvertinti bangavimo laipsnį, reiktų atsižvelgti į laiką, per kurį sudega žvakė, be to, nustatyti atspindžio gylį ir nepamiršti apsibrėžti numatyto žemės ploto. Skirtingais matmenimis pasireiškiančias laikino iškilimo ir panirimo būsenas nulemia pasikeitimo dažnis. Tai gali būti susiję su progresu, tobulinimu, statymu, kilimo lygmeniu, kuriame išlieka nuosmukio, degradacijos, griuvimo, grimzdimo priešprieša. Susidūrimas su realybe, tarsi apleistas pastatas, užlūžta bangavime. Toks veidrodiškai lygus paviršius, išdalindamas pasirinktą plotą, sukuria realybės žemėlapį. Nustačius tikslias dabarties ribas, įmanoma sudėti pirštų atspaudų namelį, o sumaišius skirtingas materijas, galimi nenumatyti šešėliai. Tuo tarpu atsiradę virpesiai ir drebuliai, dvejonės ir neapibrėžtumas, statant laikinas pastoges, gali nuvesti prie išėjimo.“ (Julija Pociūtė).

Julija Pociūtė yra stiklo menininkė ir šiuolaikinio meno kūrėja. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose, pristato kūrybą svarbiausiuose Europos stiklo meno centruose ir institucijose: šiuolaikiniame stiklo meno muziejuje Glasmuseet Ebeltoft (Danija), Murano stiklo muziejuje (Italija), Belgijos stiklo meno muziejuje Glazenhuiz, Karališkajame La Granjos stiklo muziejuje (Ispanija) ir kt.

Julijos Pociūtės paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gegužės 17 d.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
 
 
 
«««  1  2  »»»