PARODOS

2018

Tarptautinė mažųjų keramikos formų paroda | PUODUKAS 2018
2018 12 14 - 2018 01 03

Paroda atidaroma gruodžio 14 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijos vitrinoje.

Vienas svarbiausių rengėjų tikslų – atgaivinti taikomosios dailės mažųjų formų parodas Lietuvoje, pristatant naujausias kūrybos tendencijas pasirinktame formate. Tai – iš pažiūros paprastas puodelis, kuris parodoje nustebins meniškomis ir originaliomis formomis. Pasaulyje tokių parodų rengiama nemažai, jos ypač mėgiamos žiūrovų.

Pernai pirmąjį kartą surengta paroda šiemet tapo tarptautine – prie lietuvių keramikų prisijungė kaimyninių šalių dailininkai. Parodoje dalyvauja net 80 autorių – tai ir ilgametę kūrybinę patirtį turintys profesionalūs keramikai, ir gabūs dailės akademijos studentai. Jungtinėje parodoje dailininkai išskleis stilių, medžiagų (porcelianas, akmens masė, moliai) ir technologijų (raku, raugo, juodoji keramika, anagamos, elektriniai degimai) įvairovę, pristatys ne tik funkcionalų indą, bet ir menines improvizacijas puodelio tema.

Dalyviai: Juozas Adomonis, Neringa Akcijonaitytė, Elena Aleksejeva, Milda Arlauskaitė, Virginija Armonavičiūtė, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Giedrė Bardzilauskė, Lina Bekerienė, Juris Bergins, Gabrielė Biering-Žemaitytė, Jurgita Braziūnienė, Daina Daukšienė, Janas Dmuchovskis, Konstancija Dzimidavičienė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Ilze Emse-Grīnberga (LV), Mairita Folkmane (LV), Agnė Gecevičienė, Monika Gedrimaitė, Solveiga Gutautė, Rimantas Inokaitis, Rytas Jakimavičius, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Nomeda Jakūnienė, Jurgita Jasinskaitė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Danutė Jazgevičiūtė, Evelina Juncienė, Ilona June-Junevičienė, Ramutė Juršienė, Virginija Juršienė, Miglė Juršytė-Pakštalienė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Vida Juškaitė, Beatričė Kelerienė, Ilona Keršulytė-Žilienė, Janina Kildušienė, Vilija Kinderavičiūtė, Kylli Koiv (EE), Audronė Končiūtė-Pikturnienė, Agnė Kondrataitė, Zofia Kosiorek (PL), Diana Kučinskienė, Janis Kupčs (LV), Viačeslav Kutyrkin (RU), Jolanta Kvašytė, Jovita Laurušaitė, Rima Leipuvienė, Daiva Ložytė, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Jolanta Mašidlauskienė, Jurgita Mažeikienė, Raimonda Miliūtė, Alma Mirzienė, Jovita Misevičiūtė, Normantė Naruševičienė, Lilija Olšauskienė, Aigi Orav (EE), Algimantas Patamsis, Eugenijus Paukštė, Ieva Paukštytė-Schinello, Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, Dormantė Penkinski, Iury Penkinski, Ona Petkevičiūtė, Eglė Petravičiūtė, Milena Pirštelienė, Raminta Polikšienė, Virginija Ridikaitė-Laužadienė, Irina Schastnaya (BY), Gintarė Skvarčiūtė, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Ineta Šypalė, Kattri Taklaja (EE), Kostas Urbonavičius, Jolita Urbonienė, Jolanta Uznevičiūtė, Mart Vaarpuu (EE), Jūra Audronė Vaškevičiūtė.

Parodos organizatorės – Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Milena Pirštelienė, Eglė Einikytė-Narkevičienė.

Paroda „Puodukas 2018“ Dailininkų sąjungos galerijos vitrinoje vyks iki gruodžio 28 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Monika Požerskytė | 100 METŲ KARTU
2018 12 06 - 2018 12 27

Itin gausiai lankyta Kaune, apkeliavusi daugelį Lietuvos miestų ir rodyta Norvegijoje, fotomenininkės Monikos Požerskytės paroda „100 metų kartu“ atkeliauja į Vilnių. Gruodžio 6 d. 18.30 val. autorė kviečia į Dailininkų sąjungos galeriją (Vokiečių g. 2, Vilnius), kurioje įvyks Lietuvos šimtamečių portretų pristatymas. Parodą lydės nepaprastos šimto metų sulaukusių žmonių istorijos bei unikalus Lietuvos kvapas.
„Šešėliais neužmaskuoti, skaidrūs veidai yra tarsi žinutė, kad dažniau pažiūrėtume savo artimam žmogui į akis, jį išklausytume“, – savo fotoprojektą, skirtą valstybės šimtmečiui, pristato fotografė.
M. Požerskytė aplankė daugybę Lietuvos vietų, kur susitiko su šimto ir daugiau metų sulaukusiais senoliais, išklausė jų pasakojimų, išgyvenimų, neįtikėtinų istorijos vingių. „Žvelgdama į kiekvieną portretą atsimenu herojaus pasakojimus, aplinką, nuotaiką. Didžiuojuosi, kad galėjau įamžinti, išsaugoti ir pasidalinti. Ši kelionė po šimtamečių namus man buvo didžiulė dovana,“ – sako fotografijų autorė.
Kauno gyventojai pirmieji pamatė parodą „100 metų kartu“, tačiau gruodžio mėnesį ja pasidžiaugti galės ir vilniečiai. Parodos atidarymo metu fotomenininkė žada pasidalinti daugybe kelionėje išgirstų istorijų. Be to, visus atėjusius į parodą apgaubs ir ypatingas kvapas.
Pasak M. Požerskytės, vaišingumas yra bendrasis vardiklis, apjungęs visas viešnages pas Lietuvos šimtamečius. Šie senjorai – Lietuva, kurią šiemet švenčiame, o svetingumas, kuriuo jie save išreiškia, – lietuviškosios tapatybės pamatas. Tam skirtas ir neįprastas parodos kvapas.
„Šis kvapas, siekiantis perteikti lietuviško maisto tapatybę, – užuomina į padrėkusią žemę, gaivų orą, prisisunkusį šviežiai sužaliavusios pavasarinės gamtos aromatų, kurie taip primena paprastas lietuviško stalo vaišes: gardžiai kvepiantį baltą sūrį su juodųjų serbentų uogiene, užtepta ant juodos duonos“, – kalba parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė.

M. Požerskytės paroda – Lietuvos šimtmečiui skirto projekto „100 metų kartu“ dalis, kurį dar sudaro tokio paties pavadinimo fotografijų albumas bei dokumentinis režisierės Editos Kabaraitės filmas „100 metų kartu“ (prodiuseris Kęstutis Drazdauskas). Šeštadienį, lapkričio 24 d., Tarptautinio Talino kino festivalio „Tallinn Black Nights“ metu įvyks tarptautinė šio filmo premjera. Taip pat filmas yra įtrauktas ir į minėto festivalio Baltijos šalių filmams skirtą konkursinę programą. Paroda Vilniuje veiks iki gruodžio 27 d.

Filmo anonsas

Parodą organizuoja kino gamybos kompanija „Artbox“ ir „Monika Pozerskyte Photography“.

Projekto „100 metų kartu“ iniciatorius – M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įkūrėjas bei nemokamos draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslaugos garbaus amžiaus žmonėms „Sidabrinė linija“ įgyvendintojas Marius Čiuželis (www.mcwealth.lt; www.facebook.com/sidabrinelinija), fotografijų autorė – Monika Požerskytė (www.pozerskyte.com), filmo režisierė – Edita Kabaraitė, prodiuseris – Kęstutis Drazdauskas (kino gamybos kompanija „Artbox“, www.artbox.lt). Projekto „100 metų kartu“ facebook puslapis: www.facebook.com/100metukartu.


Bronius Gražys | Daiktai
2018 11 09 - 2018 12 01
 
Lapkričio 9 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojo Broniaus Gražio kūrybos paroda „Daiktai“.

Veikale „Meno kūrinio prigimtis“, Martinas Heideggeris nagrinėjo kūrinio daiktiškumą, kuris, jo nuomone, save manifestuoja per medžiagą ir priemones, kuriomis yra sukurtas. Anot filosofo, materija yra pagrindas ir laukas, kuriame menininkas įvykdo kūrybinį veiksmą, todėl menas neišvengiamai ir visada bus daiktiškas: „Netgi išgirtoji estetinė patirtis negali būti atskirta nuo daiktiškojo aspekto meno kūrinyje. Yra kažkas akmeningo architektūroje, kažkas medinio skulptūroje, spalvingo – tapyboje, ištarto – žodiniame kūrinyje, skambaus – muzikos kompozicijoje.“

Daiktiškumo Bronius Gražys ieško ne tik medžiagoje ar vaizduojamuose motyvuose – jis domisi daikto, kaip žmogaus kasdienio palydovo filosofija ir iškalba: „Daiktai yra visur, visad šalia žmogaus. Bandymai suskaičiuoti, kiek pasaulyje daiktų, prilygtų utopijai. Tapydamas daiktus, dar labiau padauginu daiktų kiekį. Žmonės gamina daiktus nesustodami. Juos parduoda, perka, dovanoja, pameta, išmaino į kitus daiktus, randa. Kartais atima. Vieni daiktai žmogui brangūs, kiti – nieko verti. Pradžioje visi daiktai būna nauji, vėliau, laiko paženklinti, blunka, sensta, tampa nemadingi, bet sėlina į prisiminimus ir dalyvauja loterijoje dėl išlikimo žmonių istorijoje. Kai kurių daiktų likimas – liūdnas: jie patiria smūgius, lūžius, dūžius, atsiduria šiukšlynuose, bet po daugelio metų paslaptingai gali būti atrasti ir patekti į gerus namus ar muziejus. Žmonės tiesiog negali be daiktų. Vaikai su jais žaidžia, konstruoja savo pasaulį, piešia ir pasineria į fantazijas. Augdami renkasi vis kitus juos dominančius daiktus arba sukuria naujus. Tokiu būdu daiktai patenka į kūrybos sferą. Ten jie panyra į bet kokią erdvę, keičia formas, spalvas, iš atpažįstamų virsta sunkiai suvokiamais. Ir atsilygindami už prieglobstį, prabyla apie mus. Stebėkite – apie tai jie nuolat kalba.“

Broniaus Gražio tapybos paroda „Daiktai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gruodžio 1 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
 
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
Agnė Kondrataitė | MES
2018 10 26 - 2018 11 09
 
Spalio 26 d., penktadienį, 19 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijos vitrinoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma keramikės Agnės Kondrataitės personalinė kūrybos paroda „Mes“.

Agnės Kondrataitės kūryboje svarbiausia – objekto forma, raiškumas, vizualinis ir fizinis lengvumas. „Didelį dėmesį skiriu kūrinio formos ir spalvos švarumui, faktūrai, funkcionalumui ir konceptualumui“, teigia autorė.

Prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė: „Lakoniška, aiški forma, neišskaidyta spalva būdinga ir parodos „Mes“ objektams. Dailininkė jau magistriniame darbe ir vėliau kūrė kompozicijas su žmogaus figūra („Miestas“, „3 D“). Tada jai rūpėjo viso kūno ir ypač judesio interpretacija keramikoje. Dabar ji žengė ryžtingą ir rizikingą žingsnį link portreto ir skulptūros (ypač bronzos liejimo) tradicijų, tiesa, neatsisakydama ir netgi stiprindama keramikos kalbos „keramiškumą“. Sodrėja įaudrintos paviršių faktūros, aktyvėja ne tik glazūrų atspalvių, bet ir skirtingų paviršiaus blizgesių bei atspindžių sąveika. Ko gero, tai natūralu. Juk bronzos ir molio skulptūra – atsišakoję į skirtingas puses, bet giminiški, genetiškai susiję, kilę iš bendros šaknies reiškiniai. Bronzos ir keramikos sąšauka savaip atitinka ir simbolinę šio projekto idėją.

Dešimt portretinių biustų, išeksponuotų kaip architektūrinė instaliacija. Visas būrys ir kiekvienas atskirai. Mes. Susiję ir individualūs, praeityje ir šiandien. Tai menininkės apmąstymai apie savo buvimą tarp artimųjų, jau išėjusių ir tebesančių šalia. Per šeimą, kaip visuomenės ląstelę, autorė bando atrasti savą ryšį su žiūrovu. Portretai nėra tikroviški ir todėl jų prototipai atpažįstami tik siauram savųjų – artimiausiųjų – ratui. Tik saviškis sugebės portrete atpažinti kai kuriuos brangaus veido bruožus, galvos laikyseną, būdingą judesį. Mes, visi kiti, svetimieji, pašaliniai praeiviai, atsiduriame tarsi kitame reikšmių lauke, patirdami dramatiškas ir nevienaprasmes asociacijas, taip atrasdami savą santykį su kūriniais. Galbūt tie portretai mums primins senovės romėnų protėvių biustus, saugotus namuose tikintis jų kasdienės neregimos globos. O gal įsivaizduosime Pompėjos ugnikalnio lavoje likusių kūnų atliejas. Sudegintus stabus. Galbūt – šešėlius. Portretus susieja ekspresyvios ir specifiškai keraminės kalbos bendrumas: nerami ir sodri lipdytinių paviršių plastika, glazūrų blizgesys, atspindžiai ir spalvos.“

Agnė Kondrataitė 2007 m. baigė magistrantūrą Vilniaus dailės akademijos keramikos katedroje. Nuo 2014 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2003 m. nuolat dalyvauja konceptualiosios keramikos parodose: II–V Vilniaus keramikos bienalėse, IV Tarptautiniame postmoderniosios keramikos festivalyje Ceramica Multiplex (Kroatija/Austrija), Terre di Kaunas e Vilnius, Ascoli Piceno (Italija), III tarptautinėje keramikos trienalėje Unicum 2015 (Slovėnija), Showroom Trofejas galerijoje Berlyne 2013 ir 2017 m., tarptautiniuose ir Lietuvos keramikos simpoziumuose bei parodose. „Mes“ yra penktoji personalinė Agnės Kondrataitės paroda.

Agnės Kondrataitės paroda „Mes“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki lapkričio 9 d.

Parodos laikas: 2018 10 26 – 2018 11 09.
Atidarymas: spalio 26 d., penktadienį, 19 val.
Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16.
Parodos lankymas – nemokamas.
 
 
Žurnalas DAILĖ nr. 74 (42 p.)
Diana ir Tomas Rudokai | DU PASAULIAI. KURIANČIOS POROS
2018 10 18 - 2018 11 06
 
Diana ir Tomas Rudokai pirmieji kūrėjai, atveriantys duris į savo, kaip kūrybinės šeimos, pasaulį. Tai - pirmoji tęstinio projekto "Du pasauliai. Kuriančios poros" paroda.
Ieškant kompromisų įvairiose gyvenimo situacijose, poroje gyvenantys žmonės ilgainiui suformuoja panašų gyvenimo būdą, įpročius, socialinę padėtį, pomėgius, laisvalaikį. O kaip yra su kūryba, ypač tada, kai abu partneriai - kūrėjai, turintys savo braižą? Tai juk gilios saviraiškos ir individualios kalbos forma. Čia nebūtini kompromisai ir išlygos, kurie, šiaip jau, neišvengiami buityje. Ar ir čia jaučiama gyvenimo partnerio įtaka? Ar atsiranda kūryboje tam tikrų bendrų elementų: spalvos, kompozicijos, temos, technikos? Ar vis dėlto išsaugoma sava asmeninė individuali raiška, ar kažkiek pasiduodama savo gyvenimo partnerio įtakai?
Autoriai čia patys formuoja parodos koncepciją, temą, stilių..


Parodos kuratorius:
Albinas Vološkevičius

Parodos laikas:
2018 10 18 - 2018 11 06

Galerijos darbo laikas:
I-V 10.00-18.00
VI 10.00-16.00
VII nedirba
 
 
Grupinė paroda | TAS, KURIS REGĖJO
2018 09 21 - 2018 10 12
 
VILNIUJE PRISTATOMA KELIAUJANTI VIZUALAUS MENO PARODA „TAS, KURIS REGĖJO“, SKIRTA VYDŪNO METAMS

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vizualaus meno paroda „Tas, kuris regėjo“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Paroda vyks iki spalio 12 d., jos lankymas – nemokamas.

Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis.

Parodos menininkai – Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lida Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė. Kolekcijos kuratorius – Linas Liandzbergis.

Lietuva šiemet mini 150-ąsias Vydūno gimimo metines. Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje bei Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

Kuratoriaus Lino Liandzbergio teigimu, skirtingomis meninėmis kryptimis kuriančius parodos autorius sieja vienas bendras bruožas – pozityvumas: „Tai pozityvus mąstymas, mus supančiame pasaulyje ieškant atsparos, tvirtybės, vilties, žvelgiant į žmogaus būtį mąsliai ir filosofiškai, kartais – su švelnia ironija. Tai atliepia Vydūno mąstymo principams – pavyzdžiui, jį žavėjo Indijos žmonių gebėjimas kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos. Pasak Vydūno, išlikti greitai besikeičiančiame pasaulyje gali padėti tik tautos ištvermė, orumas, moralinis tvirtumas, jos narių atsakomybė. Daugelis Vydūno idėjų yra stebėtinai aktualios ir šiandien. Ypač – jo tautiškumo idealas. Nors mąstytojas teigė, kad žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų, tautiškumas anaiptol nebuvo galutinis jo tikslas. Bet koks nacionalizmas ir šovinizmas Vydūnui atrodė svetimas ir ydingas. Jam labiau rūpėjo išsiaiškinti ir pagrįsti žmoniškumo esmę, išryškinti tautos paskirtį žmoniškumo raidoje ir būties kontekste, skatinti įvairiapusį asmenybės švietimą“.

2018 m. pavasarį paroda buvo pristatyta Detmoldo (Vokietijos miesto, kuriame gyveno ir mirė Vydūnas) rotušėje. Po viešnagės Vilniuje paroda bus eksponuojama Vydūno gimtajame krašte – Šilutės rajone (Hugo Šojaus muziejuje). Lietuvoje surengtas parodas palydės vaikams ir jaunimui skirta edukacinė programa.
Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Detmoldo miesto savivaldybė, Detmoldo rotušė, Šilutės Hugo Šojaus muziejus.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
 
Grupinė paroda | MANUSCRIPT
2018 09 13 - 2018 09 20

Paroda skirta JAV ir Baltijos šalių draugystės šimtmečiui. Parodą organizuoja dailininko prof. K. Žoromskio fondas, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga.
Globėjas: Vilniaus m. savivaldybė. Partneriai: JAV Ambasada Lietuvoje, Hotel PACAI, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Tarptautinė paroda MANUSCRIPT atidaroma rugsėjo 13 d. 18 val. PACŲ RŪMUOSE (Didžioji g. 7, Vilnius) ir 20 val. DAILININKŲ SĄJUNGOS GALERIJOJE (Vokiečių g. 2, Vilnius), kuriame koncertą-performansą atliks Jake Allen (JAV).

PROGRAMA / Iškilmingas minėjimas
JAV ir Baltijos šalių – Lietuvos Latvijos, Estijos ir Suomijos bei Lenkijos draugystės 100-čio jubiliejaus proga
Vieta : PACŲ rūmai.
Laikas : rugsėjo 13 d. 18 val.
Lietuvos edukologijos universiteto choras AVE VITA. Vadovas prof. Kastytis Barisas.
Susirinkusius sveikina J. E. Ann Hall – JAV ambasadorė Lietuvoje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vivienne Lassman - JAV dailininkų grupės „Take me to the river“ kuratorė.
Prof. Vytautas Landsbergis - politikas.
Joan Belmar. Dailininkas iš JAV.
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė.
Prof. K. Žoromskio fondo direktorės dr. Kristinos Žoromskienės padėka partneriams, rėmėjams ir dalyviams.
JAV ambasadorė ir Vilniaus miesto meras kviečiami nukirpti juostelę ir atidaryti parodą PACŲ rūmuose.
Ekskursija po PACŲ rūmus. JAV ambasadorė ir Vilniaus miesto meras, kartu su dailininkais, kviečiami apžiūrėti istorinius PACŲ rūmus, susipažinti su juose restauracijos metu atrastais XVII a. meno meno kūriniais. Bendravimas su dailininkais, gausiai atvykusiais iš įvairių valstybių, taip pat ir iš JAV.

Dailininkų (dalyvių) sąrašas:

JAV
1. Mary-Ann Beall
2. Jake Allen
3. Joan Belmar
4. Eglon Daley
5. Richard Dana
6. Mansoora Hassan
7. Judy Jashinsky
8. Lizzy Magarinos
9. Ruza Spak
10. Betsy Stewart
11.Vivienne Lassman (TMTTR) grupės vadovė

Lietuva
1. Giedrė Riškutė
2. Audrius Gražys
3. Ričardas Garbačiauskas
4. Linas Liandzbergis
5. Solomonas Teitelbaumas
6. Živilė Jasutytė

Latvija
1. Agnija Germane
2. Maris Čačka

Estija
1. Peeter Krossman
2. Reiu Tüür

Suomija
1.Tiina Herttua
Lenkija
1. Andzej Rulka
2. Pavel Kin



Grupinė paroda | ATMOSFERA
2018 08 17 - 2018 09 01
 
VILNIUJE PRISTATOMA LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ MENININKŲ PARODA „ATMOSFERA“

Rugpjūčio 17 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma bendra Lietuvos ir Vokietijos menininkų paroda „Atmosfera: Go East / Go West“. Paroda vyks iki rugsėjo 1 d.

Parodos dalyviai: Romualdas Balinskas, Saulius Dastikas, Mantas Maziliauskas, Virgis Ruseckas, Renata Kasiulytė, Ameret, Nele Probst, Anita Staud, Evelyn Somerhoff.

Parodos menininkai pirmą kartą susitiko dar prieš septynerius metus ir nuo to laiko kartu dalyvauja parodose, simpoziumuose bei kituose projektuose. Neseniai kilusi mintis kartu surengti meninį dialogą, nusitęsusį tarp Vilniaus ir Berlyno, įgavo kūną keliaujančioje parodoje „Atmosfera“.

Bendros parodos koncepcijos nuspręsta atsisakyti tam, kad dialogas būtų gyvas ir netaptų formalumu. Parodos autoriai – individualistai, skiriasi ir lietuvių bei vokiečių kultūrinis kontekstas, pastebimas jų kūryboje. Vis dėlto, parodoje galima nujausti bendrai kuriamą atmosferą, kurią menininkai palieka nuskaityti žiūrovams. „Kviečiame tiesiog pajusti paveikslų kuriamą buvimo kokybę ir nesivaržyti užkloti savo kultūrinio sluoksnio, žvelgti į kūrinius per savo pasaulėvaizdį. Kurkite dialogą patys, juk menas – tai galimybė pažinti save, kaip pasaulio dalį, ir pasaulį – kaip dalį savęs“, teigia autoriai.

Parodos kuratorės – Ameret (DE, Verein Berliner Künstler) ir Sandra Dastikienė (LT, Marianos Veriovkinos draugijos vadovė).

Šių metų rudenį, spalio 13 – lapkričio 4 d. paroda taip pat bus pristatoma Berlyne, Verein Berliner Künstler galerijoje (susitikimas su menininkais – spalio 15 d. 17 val.).

Rėmėjai: Verein Berliner Künstler (Berlyno menininkų asociacija), Lietuvos dailininkų sąjunga, Marianos Veriovkinos draugija, privatūs rėmėjai.
LIPDAU PASAULĮ IR SAVE. KERAMIKOS MENAS ŽMOGAUS GEROVEI
 
2018 08 01 - 2018 08 12
 
SOCIALINĖ KERAMIKA ANT RATŲ RIEDĖJO PAS LIKIMO NUSKRIAUSTUOSIUS ŠIAURĖS LIETUVOJE

Rugpjūčio 1 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma socialinio projekto „Lipdau pasaulį ir save: keramikos menas žmogaus gerovei“ paroda. Joje pristatomi Jurdaičių, Linkuvos ir Kupiškio socialinės globos namų gyventojų keramikos darbai, sukurti kartu su žinomais keramikos menininkais Jurgita Jasinskaite, Rimantu Inokaičiu bei Gvidu Raudoniumi. Paroda vyks iki rugpjūčio 12 d.

Nuo 2016 m. tęsiamas socialinis meno projektas šiemet viešėjo keliuose Šiaurės Lietuvos socialinės globos namuose. Jurdaičiuose, Linkuvoje ir Kupiškyje buvo surengtos keramikos dirbtuvės, skirtos likimo nuskriaustiems jaunuoliams ir suaugusiems. Pastarieji buvo įtraukti į visus keraminės kūrybos procesus: nuo molio ir dažų paruošimo iki dirbinių sukūrimo, glazūravimo ir pristatymo visuomenei.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę naudotis naujausia keramikos įranga – žiedimo staklėmis ir raku degimo krosnele. Plačiai pasaulyje žinoma raku degimo technologija leidžia nulipdytus kūrinius čia pat išdegti specialioje lauko krosnyje. Pasiekus 980 laipsnių karštį, dar žaižaruojantys kaitra, glazūromis padengti molinukai metami į specialią degiomis medžiagomis užpildytą talpą. Uždengus indą, jie toliau smilksta, sudarydami taip vadinamą redukcinę aplinką. Netekę deguonies glazūrų, komponentai savo sudėtyje smarkiai transformuojasi ir pakeičia spalvas, o glazūromis nepadengtas molis pajuoduoja. Raku degimo ypatybės suteikia procesui netikėtumo ir įspūdingumo elementų, idealiai tinka keramikos edukacijai.

Projektą vainikuojančioje parodoje žiūrovai išvys pačius įdomiausius kūrybinių dirbtuvių rezultatus – nuo spalvomis žėrinčių indelių iki žaismingų keraminių skulptūrų.

Projekto partnerių – Jurdaičių, Linkuvos ir Kupiškio socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti socialinę globą asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namų misija – skatinti ir saugoti socialinę gerovę, paremiant silpnuosius bendruomenės narius, teikiant atvirą ir rūpestingą paramą, kuri padėtų jiems jaustis pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais.

Tęstinio socialinio projekto „Keramikos menas – žmogaus gerovei“ tikslas – didinti profesionalios kultūros prieinamumą socialinės atskirties grupėse, ugdyti visuomenės pakantumą ir atvirumą socialiai pažeidžiamų grupių atžvilgiu, kurti inovatyvius socialinių santykių ir bendradarbiavimo modelius tarp menininkų ir asmenų, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Projekto kuratorius – Gvidas Raudonius.

Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Jurdaičių socialinės globos namai, Linkuvos socialinės globos namai, Kupiškio socialinės globos namai.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, UAB „Suvena“.
Virginijus Viningas | ESI KAS ESI
2018 06 08 - 2018 07 21
 
Birželio 8 d., penktadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vieno įdomiausių Lietuvos ekspresyviosios tapybos kūrėjų Virginijaus Viningo kūrybos paroda „Esi, kas esi“. Paroda vyks iki birželio 30 d., jos lankymas – nemokamas.

Parodoje eksponuojami kelių pastarųjų metų tapybos darbai, kuriuose autorius tęsia jo kūryboje itin raiškiai besiskleidžiančią kūniškumo tematiką, pristato įvairius kūno, kaip žmogaus dvasios atspindžio, vaizdinius.

Dailėtyrininkas dr. Vidas Poškus: „Virginijaus Viningo tapyba yra ne kas kita, kaip potėpių ir prisilietimų (bei nutekėjimų) konglomeratas. Žvelgiant į visa tai, nepaliauja kamavusi šventojo Tomo abejonė ir netgi norisi bakstelėti pirštu – įsitikinti, ar tai iš tikrųjų egzistuoja. Dažai tarytum plevena kelių milimetrų-centimetrų atstumu nuo paviršiaus. Regisi, kad ryškiaspalvis potėpių (trumpesnių-ilgesnių, dar ilgesnių – masteliai kinta ir priklauso nuo spalvos intensyvumo, pasirinkto teptuko pločio, rankos mosto ir daugelio kitų nežinomųjų) spiečius garsiai zvimbdamas plevena erdvėje. Kiek pazvimbęs, tas spalvų debesis trankiai teškiasi į drobę ir tada vieni išgyvena ir visiems laikams sustingusiame judesyje įsiamžina pasipriešinusioje plokštumoje (tokiu būdu išsaugoma pirminio plevenimo struktūra), o kiti (sunku pasakyti – ar patys silpniausi, ar tiesiog patys labiliausi, sugebantys prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių) po smūginio prisilietimo nuteka žemyn, veikiant amžiniesiems gravitacijos dėsniams. Būtent šie nutekėjimai galutinai užfiksuoja ir pirminį plevenimą, ir esminį prisilietimą, ir galutinį sustingimą. Be nutekėjimų V. Viningo tapyba prarastų labai daug. Galbūt ir pačią esmę. Be nutekėjimų tapyboje neliktų judesio – V. Viningo tapybos kibirkšties, vadovaujančio prado. Kitais žodžiais tariant – sielos“.

Virginijus Viningas gimė 1960 m. Pasvalyje. 1990 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 1993 m. Nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Yra surengęs daugiau kaip 40 personalinių parodų Lietuvos, Vokietijos, Suomijos, Danijos, Latvijos, Belgijos, Liuksemburgo ir JAV meno galerijose. Menininko darbų įsigijo Modernaus meno muziejus (Vilnius), Lewben Art Foundation (Vilnius), privatūs kolekcininkai Europoje bei JAV. Tapytojas gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos laikas: 2018 06 08 – 2018 06 30.
Atidarymas: birželio 8 d., penktadienį, 17 val.
Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16.
Parodos lankymas – nemokamas.
«««  1  2  »»»