PARODOS

2019

Andrius Erminas | ŽMOGIŠKASIS FAKTORIUS. FRAGMENTAI
2019 12 13 - 2020 01 11
Gruodžio 13 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma skulptoriaus, konceptualaus meno kūrėjo Andriaus ERMINO personalinė paroda „Žmogiškasis faktorius. FRAGMENTAI“.

„Žmogiškasis faktorius“ – tai pastaruosius devynerius metus A. Ermino tęsiama tema, kurios kontekste autorius gilinasi į skirtingas filosofines-socialines sąvokas (pvz., „Karuselė“, „Dėžė“, „Sodai“ ar „Kūnai“) bei apmąsto žmogaus santykius su jį supančia aplinka, buitimi, gamta ir kūryba.

Kaip pastebi dailėtyrininkė Karolina Tomkevičiūtė, „Ermino kūryba paremta tam tikru žaidimo principu, atrodo, kad patį kūrėją pagavęs azartas, kaip vieną ar kitą kasdienybės elementą transformuoti į neįprastą būvį. Todėl menininko darbuose nuolat susipina kontrastingos savybės ir priešpriešos. Jo kuriamus objektus ar instaliacijas dažnai galime skaityti kaip šiuolaikybės kritiką, nes menininko darbuose naujų galių įgyjantys daiktai prabyla apie pseudovertybes ir absurdiškas situacijas“.

Naujoje parodoje „Fragmentai“ autorius tarsi paberia įvairias žmogiškojo pokalbio su vidiniu bei išoriniu pasauliu nuotrupas, tuo pačiu sujungdamas jas į vieningą vizualinio ir semantinio pasakojimo erdvę. Lengvai atpažįstami buities daiktai, kultūros atributai, gamtinį pradą turintys elementai Andriaus Ermino kūryboje virsta skulptūrinėmis kompozicijomis, asociatyviomis instaliacijomis. Kūriniuose netrūksta nuorodų į atsiminimus, sapnus ar svajones – priklausančias tiek individualios, tiek kolektyvinės pasąmonės laukui. Menininkui svarbi ir duotosios vietos architektonika – naująją kolekciją jis kuria sąmoningai ir jautriai permąstydamas galerijos erdves.

Andriaus Ermino paroda „Žmogiškasis faktorius. Fragmentai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki 2020 m. sausio 11 d.
Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Linas Liandzbergis | FOLLOWING MYSELF
2019 11 22 - 2019 12 10

Lapkričio 22 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma menininko, tapytojo Lino Liandzbergio kūrybos paroda „Following Myself“ (ang. „Savo paties pėdsakais“).

Paroda sudaryta iš kūrinių, sukurtų per pastaruosius dvejus metus, kuriuos iš dalies inspiravo autoriaus kelionės ar išvykos Lietuvoje ir svetur. Naujoji kolekcija žymi ir naują menininko tapybos kryptį. Jei pastaruoju dešimtmečiu L. Liandzbergio paveiksluose dominavo popkultūros motyvai, ryškus koloritas, įvairios ironiškos ir žaismingos aplikacijos, tai naujuose kūriniuose galima stebėti, kaip kinta autoriaus pasirinktos kalbos priemonės.

Daugelyje naujosios serijos paveikslų ryškėja fotografijos įtaka ir jos bruožai: negatyvo efektas, pasiekiamas naudojant juodą foną ir sidabriškai baltą piešinio liniją, kasdienės, tarsi atsitiktinės situacijos, pagautos telefono fotokamera, fragmentiškumo ir momentiškumo paieškos. Kūriniuose ima vyrauti tikroviški, menininko realybėje pamatyti ir užfiksuoti vaizdiniai, dokumentiškumas, tačiau autorius, regis, neatsisako ir jo kūrybai taip būdingų fantastinių motyvų ar paradoksalių sugretinimų.

Linas Liandzbergis: „Tapo svarbu grįžti prie natūros ir labiau patyrinėti akimirkos svarbą, rasti ženklą ar simbolį, įprasminantį realią gyvenimo situaciją. Konkrečios vietovės ir tikri paveikslų veikėjai šiuo metu man yra įdomesni už surežisuotas ar sukonstruotas fikcijas. Darbuose buvo svarbu surasti tinkamą santykį, pagauti ir perteikti akimirkos efemeriškumą paprastose situacijose.“

Lino Liandzbergio paroda „Following Myself“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gruodžio 10 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Vizualaus meno paroda | Vaižgantui - 150
2019 11 07 - 2019 11 19

Lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma vizualaus meno paroda „Tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“, dedikuojama rašytojui, meno kritikui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869-1933). Parodos vyksmo metu bus įgyvendinta speciali edukacinė programa, skirta mokyklinio amžiaus vaikams.

Parodos atidarymo metu koncertuos Algirdas Leonardas ir Augustas Poškai (klasikinė gitara).

Projekto menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė. Kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė.

Šiemet sukanka 150 metų, kai Anykščių krašte, Maleišiuose, gimė Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis prisimenamas ne tik mokyklose ar privalomose programose. Įvairiomis meninėmis formomis ir kultūriniais renginiais paminimas legendinis kanauninkas rašytojas Vaižgantas: surengta istorinė dokumentinė paroda ir literatūros skaitymai Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, šiemet bus išleistas Vaižganto raštų paskutinis tomas (25), skirtas epistoliariniam žanrui, o Dailininkų sąjungos galerija (Vilnius) parengė projektą „Vaižganto pasaulis šiuolaikinėje dailėje“, kurio kontekste organizuojamos parodos Anykščiuose, Vilniuje bei Kaune.

Kristina Budrytė-Genevičė: „Pamėgkime dainą-dailę!“ – pakiliai 1918 metais rašė Vaižgantas. Jeigu kas ir galėjo taip kalbėti to meto kovų akivaizdoje, tai tik Vaižgantas: „Grumtynėse dėl tikrų ir pasvajotųjų laisvių ir teisių, neišskiriant nė teisės sauvalioti, bijau, kad mes netaptume laukiniais. Ir kad taip neatsitiktų, aš tematau vienintelį tikslą – mylėti dailę“.

Tarsi atviru manifestu jis kreipėsi laikraštyje į jaunos Lietuvos Respublikos piliečius: „Pamėgime dailę, nesišalinkime jos. Ji mums visakeriopai atsigerins“. Tekstą baigė pranašiškai: „Neproteguoti? Nepriminėti visuomenei, kad savo talentingųjų neužmirštų? Ne! Minėkime juos – jie mums reikalingi” (J. Tumas, „Lietuvos aidas“, 1918 11 01). Ir taip iki savo mirties jis rūpinosi menininkais ir kultūra. Dar ir dabar menininkų būrelis, įžengęs į Vaižganto memorialinį muziejų-butą, vedėjo Alfo Pakėno pasitinkamas žodžiais – „kaip Vaižgantas būtų džiaugęsis, matydamas savo namuose tiek daug kūrėjų!“.

O čia susirinko vienuolika meno išpažinėjų, pasirinkusių ne tik tapybą, bet ir konceptualų piešinį, akvarelę, skaitmeninę grafiką, tekstilę ar video menus. Tiek daug meno briaunų nurodo ir į Vaižganto įvairiapusiškumą: jis domėjosi ne tik tradicinėmis meno rūšimis (teatras, dailė), bet rašė ir apie tuomet dar naujus menus – kiną, fotografiją. Todėl ne tiek svarbu, kokia menine forma rekonstruojame prisiminimus apie kunigą-rašytoją, bet kokį turinį atsinešame iš pusantro šimto metų laikotarpio sluoksnių. Įprasta apie kokią nors istorinę vietovę sakyti, kad ji slepia savyje daugiasluoksnį gyvenimą, bet asmenybė daugiasluoksniškumo turi taip pat daug; o kai kurie sluoksniai gali atsiverti tik dabar, po ilgo laiko.

Nenuostabu, kad daugelis menininkų, dalyvaujančių parodoje, kaip išmintingi archyvarai, iš vieno kito Vaižganto daikto, prisiminimo, mintyse atkurtos vietos ar seniai nutikusios istorijos išskleidžia visą pasaulį; drąsiai improvizuoja Vaižganto tema, suteikia istorinei rekonstrukcijai naujas menines erdves ir struktūras. Galbūt jie ieško tam tikrų simbolių, ką Balys Sruoga Vaižganto tekstuose vadindavo – „vaizdagarsiais“. Anot Sruogos, jie labai galingi: „gausūs, puošnūs, kad ir sunkiausią epišką svorį galėjo vėjais paleisti. (...) Ir veržias Vaižganto kūryba iš jo dvasios, kaip šviesioji verdenė iš požemio – iš nežinomo šaltinio. Tarytum žemėj paslėptoji galia tais vaiskiais krištolais pasilieja saulės spinduliuose“ (B. Sruoga, „Vairas“, 1929. Nr. 9).

Vaižgantas parodos kūriniuose tiesiogiai nevaizduojamas, bet jo pajutimas stiprus, kaip ir minėtasis vaizdagarsis. Per kolektyvinius simbolius ir kiekvieno parodos dalyvio kurtą savotišką vaižgantišką ikonografiją, atsiskleidžia paprasta tiesa: Vaižgantas nėra stabilus monolitinis darinys, kažkada seniai išmoktas ir primirštas. Jis kaip ir jo nepamainoma eisena: plaukianti, skriejanti, judanti dalelė tarp mūsų visų, ir istorijoje, ir dabartyje.“

Paroda vyks iki lapkričio 19 d. Parodos lankymas ir edukaciniai užsiėmimai – nemokami tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt.

Projekto partneriai: Anykščių menų centras, Angelų muziejus – Sakralinio meno centras, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Kęstutis Grigaliūnas | ŽAIDIMŲ GALERIJA: VIEŠNAGĖ PAS LAUREATUS
2019 10 18 - 2019 11 04

Spalio 18 d., penktadienį, be atidaromojo renginio Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pradės veikti menininko Kęstučio Grigaliūno edukacinė paroda „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“.

Parodoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas pristatys naujausius savo kūrinius. Specialiai šiai parodai sukurti interaktyvūs objektai kurstys galerijos lankytojus įsitraukti į intriguojantį kūrybinį žaidimą, kur kiekvienas, nepaisant amžiaus ir interesų, galės betarpiškai prisiliesti prie eksponatų, t.y. tapti šiuolaikinio meno proceso dalyviu ir kūrėju. Visus darbus galima ne tik liesti, bet ir iš jų susikurti originalias kompozicijas, o kai kuriuos – netgi išsinešti atminčiai.

2019 m. „Žaidimų galerija“ dedikuojama Lietuvos vizualaus meno kūrėjams, už savo iškilią kūrybą apdovanotiems Nacionaline kultūros ir meno premija, tokiems kaip Valentinas Antanavičius, Robertas Antinis, Eugenijus Cukermanas, Stasys Eidrigevičius, Jonas Gasiūnas, Sigitas Geda, Adomas Jacovskis, Gintaras Makarevičius, Mindaugas Navakas, Romualdas Požerskis, Petras Repšys, Šarūnas Sauka, Paulius ir Svajonė Stanikai, Algirdas Steponavičius, Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Vladas Vildžiūnas, Mikalojus Povilas Vilutis. Vienas parodos tikslų – supažindinti visuomenę su laureatų asmenybėmis ir tam tikrais jų kūriniais, kurie reflektuojami arba perkuriami K. Grigaliūno parodai sukurtuose objektuose.

Pasak dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, konceptualumas ir komunikacija, dokumentavimas ir bendradarbiavimas yra svarbiausi Kęstučio Grigaliūno kūrybos aspektai. Be to, kritinis požiūris ir meninės provokacijos dažnai lemia šio genialaus ir išradingo menininko sumanymus.

Naujoji K. Grigaliūno paroda yra reikšminga ir visuminiame autoriaus kūrybos kontekste. Paskutiniais metais daug kūrybinės energijos K. Grigaliūnas skyrė meniniams tyrimams, skirtiems tragiškiems pokario įvykiams, mūsų tautos trėmimo ir genocido istorijai. Jis surengė ne vieną įsimintiną, archyvinės medžiagos studijomis pagrįstą ekspoziciją, išleido keletą knygų, taip skatindamas apmąstyti ne tik šiuolaikinio meno strategijas, bet ir mūsų asmeninę patirtį, tyrinėjant aukų bylose ir šeimos nuotraukų albumuose rastas senas fotografijas.

„Žaidimų galerijoje“ K. Grigaliūnas vėl aktualizuoja anksčiau eksploatuotus neopopmeno ir Fluxus kūrybos principus, kurdamas objektus, kuriems būdinga subtili ironija ir paradoksalus kasdienių situacijų universalumas.

Paroda yra tęstinio Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Žaidimų galerija“ dalis, paremto profesionalaus meno, dalyvaujamosios kultūros ir meno edukacijos sanglauda. Paroda šiemet jau buvo įgyvendinta Šiaulių dailės galerijoje, o gruodžio mėnesį bus pristatyta Kauno paveikslų galerijoje.

Vaikų ir moksleivių grupėms kiekvieną galerijos darbo dieną organizuojami išskirtiniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuos ves profesionalios edukatorės Kristina Stančienė, Rita Mikučionytė bei Vita Opolskytė. Šeštadieniai skiriami šeimų edukacijai.

Edukaciniams užsiėmimams su edukatoriais būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt. Pavieniai galerijos lankytojai kviečiami savarankiškai apžiūrėti Kęstučio Grigaliūno parodą, vadovaujantis specialiai parengta „instrukcija“.

Projekto rengėjas: Dailininkų sąjungos galerija.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Šiaulių dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų meno mokykla, VšĮ „Versli mama“, Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykla, Užupio gimnazija.
Parodos laikas: 2019 10 18–2019 11 04.
Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16.
Parodos lankymas – nemokamas.
Edukaciniai užsiėmimai – nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt
Milena Pirštelienė ir Agnė Šemberaitė | REM MIEGO FAZĖ
2019 09 25 - 2019 10 15

Rugsėjo 25 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Milenos PIRŠTELIENĖS ir Agnės ŠEMBERAITĖS jungtinė keramikos meno paroda „REM miego fazė“.

Nakties miego metu REM fazė (Rapid Eye Movement – angl.) pasikartoja keturis-penkis kartus, kaskart uždarydama vieno ciklo ratą. Neramaus miego fazės metu žmogaus smegenys yra aktyviausios. Jos apdoroja praėjusios dienos patirtis, priverčia nevalingai judėti užmerktas akis, kūną sukausto paralyžiumi ir sukelia ryškius sapnus, kupinus užkoduotos informacijos. Mokslinių knygų autorė Jennifer Ackerman yra pasakiusi, kad miegas primena nardymą po vandenį – su kiekviena faze neriame vis giliau. Žmogaus pasąmonė budri. Tarsi po nebylaus fiziologinių procesų ritualo, pasąmonė atrakinama, kartu išplukdant prisiminimus, tolimas vizijas... sapnus.

Neramaus miego fazė – raktažodžiai, į vieną kolektyvinę parodą subūrę dvi Lietuvoje gerai žinomas šiuolaikinės keramikos autores Agnę Šemberaitę ir Mileną Pirštelienę. Virš dvidešimt metų šioje meno srityje dirbančios kūrėjos yra aktyvios lokalių ir tarptautinių parodų dalyvės, konkursų prizininkės, keramikos parodų kuratorės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės. Be to, kurso draugės ir ilgametės bičiulės.

Tema, sudominusi menininkes, žmoniją traukia jau nuo senųjų civilizacijų laikų. Nors teorijos nėra iki galo pagrįstos, šiandien mokslas tiki, kad sapnai atspindi pasąmonėje glūdinčią informaciją, žmogaus patirtis ir psichofiziologinius procesus. Įsisąmonintus bei neįsisąmonintus veiksnius, padedančius geriau suvokti save ir išorinį pasaulį. Vis tik, pagrindiniu parodos akcentu tampa ne tik sapnų tematikos universalumas, suteikiantis platų interpretacijų diapazoną, bet ir gana skirtinga dviejų kūrėjų plastinė, stilistinė raiška.

Agnės Šemberaitės kūrybai būdingos daugiafigūrinės kompozicijos, kurių pagrindinėmis dominantėmis tampa siurrealios, pasakiškos, antropomorfiškos būtybės portretiniais veidais. Tradicinio kūniškumo suvokimas ir jo dekonstravimas, stilizuoti, vietomis provokatyvūs Agnės Šemberaitės personažai šį sykį persipina su Milenos Pirštelienės architektūrinėmis konstrukcijomis; vienišais miestų labirintais, kuriuose niūrios grafinės-linijinės erdvės pamažu rimsta, šviesėja, kontekstualiai pereinant prie meditacinės, japonų kultūrai būdingos tuštumos estetikos.

Iš tiesų, paslaptingai skambančiame parodos pavadinime galima įžvelgti abi autores vienijantį sumanymą – siekį atskleisti individualius kūrybinius polėkius, kartu įrodant (ne)ribotas šiuolaikinės keramikos technikų bei idėjų galimybes. Klausimas – kur baigiasi keramikos žanro ribos – šiandien nebeaktualus. Dabar smalsumą kelia žanro galimybės. Hibridizacija. Kiek keramikos menas pavaldus žanriniams eksperimentams. Ugniai ir orui. Savotiškai alchemijai. Pažvelgus į kūrinius tampa akivaizdu, kad esama keramikos medžiagų įvairovė (akmens masė, porcelianas, fajansas, glazūros, pigmentai...), elektriniai ir raku degimai – tai sudėtingi įrankiai, tačiau ne konstanta. Autorių siekiamybe tampa noras išlipti iš tradicinio medžiagiškumo, pirmenybę teikiant teminiams išieškojimams ir individualiems technologiniams eksperimentams.

Skirtinga autorių stilistika ir kūrinių ciklai pamažu ekspozicijų salėje asimiliuoja, sugula į bendrą, fantasmagorišką sapnų albumą. Kolektyvinės pasąmonės, universalių archetipų ženklai, sukurti mus siejančių tarpkultūrinių mitų, folkloro, čia persipina kartu su asmeninėmis patirtimis ir nuojautomis, vidiniais konfliktais bei troškimais, įgavusiais simbolinių sapnų pavidalus. Kūrinių tarpusavio komunikacija pina neįprastą naratyvą – vietoje kino kameros ir teatro scenos čia sąveikauja keramika, grafika, mažoji skulptūra ir architektūra. Detales išdidinanti fotografija. Sapnų regėjimams suteikiama savita, laiko įstiklinta kompozicija, kurioje atsiskleidžia ne tik gerai atpažįstami, autorėms būdingi meninės kalbos ženklai, bet ir asmeninių gyvenimo apmąstymų verpetai. Jie pripildo keramikinę plokštumą, figūratyvą, sukuria savitą erdvių panoramą. Gamtos ir betono miestai, apaugę tolimo pasaulio ilgesiu, nerimu ir mirtingumo suvokimu, alsuoja apleistumu ir tuštuma. Tačiau retsykiais, šiame pasąmonės žemėlapyje išnyra keisti, deformavę, kažkur realybėje matytų veikėjų šešėliai. O gal jų siurrealūs atspindžiai.

Ratas vėl užsisuka. Tarsi panirus į naują miego ciklą, kurio metu pakliūname į fiktyvų, erdvėlaikio neturintį pasaulį, šiuolaikinės keramikos parodos „REM miego fazė“ ekspozicijoje žiūrovai kviečiami tapti racionaliais pasąmoningo sapno dalyviais (menotyrininkė Kamilė Pirštelytė).

AUTORĖS APIE PARODĄ:

Agnė Šemberaitė: Nors parodoje bus ir keletas ankstesnių, 2018-ųjų metų darbų, tačiau didžiąją ekspocizijos dalį sudarys visiškai nauji, REM tematikai sukurti darbai. Juos visus vienija nerimastingos, intuityvios grėsmės nuojautos. Šį įspūdį sustiprina kontrastai: gražu-bjauru, tikra-apgaulinga, žiauru-tyra. Objektų transformacijos, žaidžiančios su žiūrovo pastabumu. Su tuo, kas realu, o kas – tik vaizduotės iliuzija. Man įdomus mimikrijos reiškinys gamtoje. Kai gyvybė, siekdama apsisaugoti nuo grėsmės, prisitaiko mėgdžiodama aplinką, supanašėdama su ją supančiu floros ir faunos pasauliu. Vabzdys maldininkas (lot. Mantidae) – vienas keisčiausių pasaulio sutvėrimų. Jis ne tik unikalus savitu grožiu, maldą primenančiais judesiais, bet ir stebinančiu plėšrumu. Turi prisitaikyti arba neišgyvensi. Mimikrijos reiškinys kažkuo panašus ir į pasąmonės kuriamus sapnus. Gyvenimas susideda iš kontrastų, iš nevienareikšmių situacijų. Kartais pasąmonėje sugulę įvykiai, prisiminimai, emocijos sapnuose įgauna keisčiausias formines išraiškas. Prašmatni, karališka China Rot glazūra netikėtai virsta į žalią mėsą. Tolumoje boluojantis gėlių sodas priartėjus transformuojasi į žmogaus kūno organų sistemą. Išnirę vaizdiniai, situacijos kartais padeda geriau suprasti save. Demaskuoti mirties, išnykimo baimę. O kartais – pasinerti į vaizduotės žaismą.

Milena Pirštelienė: Parodos tematika labai asociatyvi ir universali. Sapnai – nedaloma gyvenimo dalis. Jie atspindi pabiras mūsų gyvenimų detales, užslėptas baimes, siekius ir net tam tikrus dėsningumus. Man asmeniškai šioje temoje svarbiausiu aspektu tampa pasikartojamumas. Pasąmoningi vaizdiniai, situacijos, savotiški simboliai, kurie lydi mane daugybę metų. Klaidžioju po tuščias erdves, sugrįžtu į tuos pačius kambarius, kurių sienose įsismelkusi vienatvė bei neapčiuopiamos ramybės paieškos. Kiekvienas kūrinys tampa savotiška replika į vidinius dėsningumus. Jūros, vandenyno motyvai atskleidžia nepaaiškinamą gelmės baimę. Architektūrinė keramikos forma man atstoja paveikslo rėmą, suteikia galimybę kurti erdves. Užpildau jas turiniu, padiktuotu miglotais prisiminimais. Juodai baltos nuotraukos, kurios man visuomet siejosi su praeitimi, praplečia ir papildo ciklo kompoziciją, leidžia priartinti detales. Spalvos neblaško, dėl to galiu asociatyviai pasinerti į asmeninius atsiminimus. Pasikartojantį sapną įprasmina pasikartojančios formos. Vos vos juntamai keičiasi vaizdas ir nuotaika...

Šiuolaikinės keramikos paroda „REM miego fazė“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki spalio 15 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:
 
KLASIKOS METAMORFOZĖS II
2019 09 04 - 2019 09 21

Rugsėjo 4 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma konceptualaus meno paroda „Klasikos metamorfozės 2“.

Parodos menininkai: Darius Bastys, Žilvinas Dobilas, Benigna Kasparavičiūtė, Algimantas Paluckas, Kęstutis Šapoka, Gintaras Znamierowski.

„Daugelio šalių postmodernistiniame judėjime jau pastebimas idėjų išsekimas, dvasinės krizės simptomai. Tačiau visur gyvena ir kuria daug puikių dailininkų, tęsiančių tapybos, skulptūros, konceptualizmo tradicijas. Viena tokių ‒ „Klasikos metamorfozių“ kūrybinė grupė. Pagrindinis jos narių bruožas ‒ sunkus kasdienis plušėjimas prie molberto, susikaupimas, darbo prakaite gimstantys kūriniai.

Kiekviena paroda (ši ‒ jau antroji, pirmoji vyko 2017 m. Nacionaliniame dramos teatre) tai išėjimas į visuomenę, savo vizijų, idėjų patikrinimas, kad vėl užsidarytum dirbtuvėje rimčiai, darbui.
Neretai mūsų klausia, ką reiškia parodos pavadinimas „Klasikos metamorfozės 2“? Paprastai atsakome, kad tai tapybos, skulptūros, instaliacijos ir konceptualizmo meistrai vienoje vietoje. Tačiau labiausiai ‒ tapybos.

Mūsų darbas ‒ Jums, Žiūrovai!“

Paroda „Klasikos metamorfozės 2“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugsėjo 21 d. Parodos lankymas – nemokamas.
BALTIJOS ILIUSTRACIJA. KOMIKSAI #3
2019 08 16 - 2019 08 31

BALTIJOS ILIUSTRACIJA. KOMIKSAI #3 – jau trečia „Kūrybinių idėjų“ (KI) kuruojama komiksų paroda. Šį sykį į komikso mediją Baltijos šalyse nutarėme pažvelgti objektyviau ir pasikvietėme į svečius bendradarbiauti dvi užsienio organizacijas: „kuš!“ iš Latvijos ir Estijos komiksų asociaciją. Estų ir latvių kuratoriai mums suteikia galimybę išvysti jų organizuotus, įdomiausius ir daugiausiai susidomėjimo sulaukusius projektus bei leis susipažinti su naujausiomis komikso kūrimo tendencijomis kiekvienoje šalyje. Mes iš lietuviškosios pusės taip pat paruošėme visiškai naują ir šviežią komiksų kolekciją apie situacijas mieste.

Parodoje matysime beveik 50 komiksų, kuriuos kūrė menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Izraelio, Suomijos, Prancūzijos ir Vokietijos.

Trys šalys – trys kuratorių komandos:
Lietuva: Ula Šimulynaitė ir Rusnė Šimulynaitė
Latvija: Sanita Muižniece and David Schilter
Estija: Mari Laaniste, Ivar Laus and Joonas Sildre

Parodos atidarymo metu Rugpjūčio 16 dieną bus galimybė susitikti su visais kuratoriais ir kai kuriais menininkais, kurie specialiai šia proga atvyksta į Lietuvą, tai: Mari Laaniste, Ivar Laus, Joonas Sildre, Elina Sildre, Sanita Muižniece, Ingrīda Pičukāne, Rebeka Lukošus, Vivianna Maria Stanislavska.

Rugpjūčio 15 dieną KI-LAB studijoje vyks visų svečių bei Lietuvos menininkų ir kuratorių susitikimas bei kūrybinės dirbtuvės.

Vėliau parodos „Baltijos iliustracija. Komiksai #3“ kolekcija iš Vilniuje keliaus į Kauną, galerijos „Ars et Mundus“ erdves bei į Klaipėdos viešosios bibliotekos „Meno skyrių“.


APIE 3 KOLEKCIJAS
___
LT

Projektas SITUACIJOS

KI

Kuratoriai: Ula Šimulynaitė, Rusnė Šimulynaitė

https://www.facebook.com/kurybinesidejos/

Projekto „Situacijos“ menininkai stebėjo kasdienes situacijas savame mieste. Kiekvienas miestas yra kažkuo ir panašus, bet tuo pačiu, ir labai skirtingas... Kiekviena situacija gali pasirodyti tiek banali, tiek unikali... Kažkas gali įkyriai kartotis, bet niekas į tai nekreipia dėmesio... O kartais gali būti daugelio pastebėta, bet niekieno neužfiksuota popieriaus lape... Keturiolika lietuvių menininkų pasinėrė į stebėjimus ir sukūrė po unikalų komiksą, kuris vėliau buvo atspaustas KI-LAB risografijos laboratorijoje Vilniuje. Tikimės šį projektą plėtoti ir kitais metais, bei vieno puslapio istorijas drauge su menininkais paversti į limituoto tiražo zinus.

Lietuvių kurtų komiksų kolekciją papuoš žymaus Izraelyje gyvenančio tapytojo Leo Ray kurtų piešinių komiksinis koliažas, Julės Zavjalovos interaktyvus video komiksas ir Mariaus Bumbulio skulptūra.

Menininkai:

Greta Alice
Marius Bumbulis
Domantė Čiuplinskaitė
Viktorija Ežiukas
Gerda Jord
Jonas Kupe
Jolanta Kyzikaitė
Vidas Poškus
Austė Parulytė
Paulius Petrauskas
Leo Ray
Paulius Slavinskis
Aleksas Steponavičius
Rusnė Šimulynaitė
Ula Šimulynaitė
Salvija Vaičikonytė
Titas Antanas Vilkaitis
Jule Zavjalova

___
LV

Projektas NEW PERSPECTIVES (Nauji požiūriai)

„kuš!“

kuratoriai: Sanita Muižniece and David Schilter

http://www.komikss.lv/

Tušti namai, apleistos vietos... Jie byloja apie beprasmybę, bet tuopat suteikia vilties apie geresnę ateitį. Septyniolika komiksų kūrėjų, gyvenančių trijose Baltijos šalyse 2017 metų vasarį susitiko Rygoje ir dalyvavo vokiečio Paul Paeztel vedamose kūrybinėse dirbtuvėse. Po įkvepiančios ekskursijos po apleistas ir tuščias miesto erdves menininkai remdamiesi savo impresijomis sukūrė po istoriją.

Visi parodoje eksponuojami darbai sukurti kūrybinių dirbtuvių su Paul Paeztel metu 2017 metų vasario 24-26 dienomis. Organizavo „kuš!“ bendradarbiaudami su Rygos Gėtės institutu ir „Free Riga“. Darbai atspausti risografijos būdu „Popper Publishing“ spaustuvėje Rygoje.

„kuš!“ yra nepriklausomas komiksų leidėjas Rygoje, Latvijoje įsisteigęs 2007 metais. Jų tikslas – puoselėti komiksų kultūrą ir palaikyti jaunuosius komiko kūrėjus bei iliustruotojus Latvijoje. Be komiksų leidybos ši organizacija reguliariai organizuoja parodas, menininkų pristatymus, komiksų skaitymus, meistrystės pamokas, kūrybines dirbtuves bei drauge su Latvijos menininkais reguliariai dalyvauja tarptautiniuose komiksų festivaliuose.

Meninkai:

Egle Ehtjen (Estija)
Heta Jäälinoja (Suomija)
Ingrīda Pičukāne (Latvija)
Karolis Savickis (Lietuva)
Kat Latve (Latvija)
Kerija Arne (Latvija)
Kristel Maamägi (Estija)
Liana Mihailova (Latvija)
Lina Itagaki (Lietuva)
Lote Vilma Vītiņa (Latvija)
Natalie Chavarria (Prancūzija)
Raitis Kalniņš (Latvija)
Rasa Narkūnaitė (Lietuva)
Rebeka Lukošus (Latvija)
Titas Antanas Vilkaitis (Lietuva)
Vivianna Maria Stanislavska (Latvija)
Zane Zlemeša (Latvija)
Paul Paetzel (Vokietija)

___
EST

Projektas SPOOKY FOLK (Baugusis folkloras)

Estijos komiksų asociacija

Kuratoriai: Mari Laaniste, Ivar Laus and Joonas Sildre

Facebook Eesti koomiks

Projektas „Spooky Folk“, kaip grupinė paroda, kurią organizuoja Estijos komiksų asociacija startavo 2014 metais. Projekto dalyviais pasirinkti patys įdomiausi šiuolaikiniai Estijos komiksų kūrėjai. Autoriai buvo kviečiami įsivaizduoti ir sukurti dviejų puslapių komiksą, įkvėptą turtingo Estijos folkloro, kuriame apstu šiurpių ir labai tikroviškų elementų. Kaip ir buvo tikėtasi, keistųjų komiksų kolekcija užgimusi šalyje pagarsėjusioje raganomis, vilkolakiais ir plytinčiomis niūriomis giriomis sulaukė tarptautinio susidomėjimo – jau spėjo pabuvoti Helsinkyje, Briuselio komiksų festivalyje, taip pat pristatyta Berlyne bei Greifsvalde. Projektą numatoma tęsti ir išleisti šių istorijų rinkinį, todėl 2019 metais Estijos komiksų asociacija toliau kviečia menininkus kurti naujus komiksus, kurie ateityje suguls į gražų leidinį.

Estijos komiksų asociacija savo veiklą pradėjo XXI amžiaus pradžioje, kaip mažytė, neformali komiksų mylėtojų draugų grupė. Bičiuliai organizavo parodas, leido komiksų rinkinius, dalyvavo tarptautiniuose projektuose ir tik 2012 metais oficialiai įsiregistravo, kaip ne pelno siekianti organizacija. Priklausomai nuo finansavimo aplinkybių ir galimybių jie toliau leidžia knygas, zinus, organizuoja parodas tiek Estijoje, tiek užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose komiksų festivaliuose, renginiuose, palaiko ryšius su bendraminčiais. Estų komiksų asociacija administruoja Facebook grupę „Eesti koomiks“ kurioje yra beveik 700 narių.

*Menininkai:

Aleksander Rostov
Anni Mager
Elina Kasesalu
Elina Sildre
Ivar Laus
Joonas Sildre
Katarina Skott
Liisa Kivimae
Lilli-Kroot Repnau
Sven-Tonis Puskar, Vesse Veering, Maiken Silla,Mattias Malk
Meelis Kupits
Stella Salumaa
Triinu Lille
Veiko Tammjarv

*Sąrašas dar bus papildytas.

***

Projektą organizuoja

Všį Kūrybinės idėjos

https://www.facebook.com/kurybinesidejos/

http://www.kurybinesidejos.com/

vsi.kurybines.idejos@gmail.com

+37061210484

Kuratorės:
Ula Šimulynaitė ir Rusnė Šimulynaitė

Projekto partneriai:
„kuš!“, Estijos komiksų asociacija, galerija „Ars et Mundus“, Klaipėdos viešosios bibliotekos „Meno skyrius“

Projektą remia:
Lietuvos kultūros taryba ir Estijos Respublikos ambasada Lietuvoje
AUGUSTINAS SAVICKAS IR MOKINIAI | Savickui-100
2019 07 24 - 2019 08 13

Liepos 24 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma paroda-dedikacija AUGUSTINAS SAVICKAS IR MOKINIAI, skirta prieš šimtą metų gimusiam, žymiam Lietuvos tapytojui, dailėtyrininkui ir profesoriui, Nacionalinės premijos laureatui Augustinui Savickui (1919-2012) atminti.

Parodos menininkai – A. Savicko mokiniai: Elena Balsiukaitė, Ričardas Bartkevičius, Judita Budriūnaitė, Henrikas Čerapas, Audrius Gražys, Gintaras Palemonas Janonis, Aistė Juškevičiūtė, Linas Liandzbergis, Edita Rakauskaitė, Eglė Rakauskaitė, Raimondas Savickas, Ramunė Staškevičiūtė, Vytautas Vasiliūnas, Virginijus Viningas, Aleksandras Vozbinas.

Kuratorė – dr. Kristina Budrytė.

Augustinas Savickas, pats buvęs Lietuvos tapybos mokyklos įkūrėjo J. Vienožinskio mokiniu, vėliau dvidešimtį metų dėstęs Vilniaus dailės akademijoje, išugdęs ne vieną garsų menininką, buvo tarsi tiltas, sujungęs tarpukario Kauno meno mokyklą, vėliau sovietinio laikotarpio ir galiausiai vėl nepriklausomos Lietuvos dailės mokyklas.

Parodos kuratorė dr. Kristina Budrytė pastebi, kad daugelis susidomėjusių A. Savicko meistriška tapyba, iškart atranda ir jo rimtai ironiškus tekstus. XX a. II pusėje Savicko pavardė dažna tarp parodų recenzijų, tapybos apžvalgų, yra išleista ne viena prisiminimų knyga: memuarai „Žalia tyla“, 2002, albumas su dienoraščiais „Senojo tapytojo dienoraščiai“, 2009; jis buvo vienas pirmųjų, skyrusių daug dėmesio lietuviškam peizažui – 1965 m. išėjo jo veikalas „Peizažas lietuvių tapyboje“.

Vaizdų iškalbingo perteikimo, kalbos stiliaus išmanymas prisidėjo ir prie to, kad jis buvo populiarus tarp savo studentų. Ilgai (nors ir su pertrauka) dėstęs pagrindiniame XX a. II p. Lietuvos dailės centre – Vilniaus dailės akademijoje – A. Savickas svariai prisidėjo prie įvairių kartų Lietuvos tapytojų (ir ne tik) akiračio. Pats profesorius gyvenimo pabaigoje kuklinosi, teigęs: „Nesukūriau jokios sistemos, nors trečdalį amžiaus bendravau su jaunais žmonėmis, dirbau Vilniaus dailės institute, vėliau – akademijoje. Man artimas rusų tapytojas V. Serovas, sakęs, kad jaunas menininkas – kaip kačiukas tvenkinyje. Jeigu išplauks, išplauks... Kiekvienas pats turi susirasti savąjį kelią“.

Būta įvairių istorijų, nesusikalbėjimų, bet prie daugelio mokytojas sugebėjo „prieiti“, ne visus palikdavo aklam išplaukimui. Esama prisiminimų, kad jis jautriai taikė skirtingus metodus, kad tik jo dėka jauni žmonės nebebijojo tapyti, pradėjo savarankiškai reikštis, įgijo pasitikėjimo. Kažkam tereikėjo vienos sparnuotos A. Savicko frazės ir ją prisiminė visą gyvenimą; kai kurie ir dažniau lankydavosi jo studijoje, įkvėpdavo kitokio gyvenimo atmosferos.

Paroda „Augustinas Savickas ir mokiniai“ ir sudaryta iš tokių vizualinių-tekstinių dokumentų. Joje lankytojas ras ir vyresnių kursų studijinių pavyzdžių, kuomet dėstė tapytojas (bene daugiausia – diplominių baigiamųjų darbų, kuriems vadovavo prof. A.Savickas), ir kelias drobes iš individualiai jo studijoje besimokiusio sūnaus Raimondo pirmosios personalinės parodos, kuriai anotaciją parašė pats tėvas. Prie visos šios, ne vien dokumentiškai svarbios tapybos, pridedami tekstai, bent keletas eilučių – buvusių studentų, o dabar jau gerai žinomų tapytojų, prisiminimai, kaip jiems sekėsi kurti baigiamuosius, koks buvo jų dėstytojas. Tai spontaniškos mintys, atsakymai į netikėtus užklausimus, apie tai, kas vyko prieš 30 ar daugiau metų. Skirtingi atsakymai – kaip ir skirtingų autorių paroda – teigia, kad tapybos istorija toliau vystosi ir jai nuolat reikia tikrų meistrų ir mokinių.

Parodos rengėjai dėkoja VDA muziejui, dr. Vidui Poškui bei Raimondui Savickui, parodai paskolinusiems tapybos kūrinius, o taip pat menininkams, sutikusiems pasidalinti prisiminimais apie mokytoją.

Paroda „Augustinas Savickas ir mokiniai“ yra projekto „Meistrai ir mokiniai“ dalis. Tai tęstinis, nuo 2015 m. Dailininkų sąjungos galerijos rengiamas projektas, kurio dėmesio centre – išskirtiniai lietuvių menininkai-pedagogai. Siekiama užtikrinti jų kūrybos sklaidą, paskatinti jos naują kritinę refleksiją, įvertinant nuopelnus meno mokyklos raidai, propaguoti moderniosios dailės tradicijos tęstinumą ir atsinaujinimą.

Paroda vyks iki rugpjūčio 13 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Partneriai: Vilniaus dailės akademija, VDA muziejus, Savicko paveikslų galerija.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
 
 
LIPDAU PASAULĮ IR SAVE
2019 07 10 - 2019 07 24

Liepos 10 d., trečiadienį, 12 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tęstinio socialinio projekto „Lipdau pasaulį ir save“ paroda, kurioje pristatomi Strūnos ir Prūdiškių socialinės globos namų gyventojų keramikos dirbiniai, sukurti kartu su žinomais keramikos menininkais ir edukatoriais Rimantu Inokaičiu bei Gvidu Raudoniumi.

Nuo 2016 m. vystomas socialinis projektas, jau viešėjęs Pabradės, Adakavo, Dūseikių, Jurdaičių, Linkuvos ir Kupiškio socialinės globos namuose, šiemet vyko Strūnoje ir Prūdiškėse, kur buvo surengtos keramikos dirbtuvės, skirtos žmonėms su negalia. Pastarieji buvo įtraukti į visus keraminės kūrybos procesus – nuo molio ir dažų paruošimo iki dirbinių sukūrimo, glazūravimo bei pristatymo parodoje.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę naudotis naujausia mobilia keramikos įranga – žiedimo staklėmis ir raku degimo krosnele. Plačiai pasaulyje žinoma raku degimo technologija leidžia nulipdytus kūrinius čia pat išdegti specialioje lauko krosnyje. Pasiekus 980 laipsnių karštį, dar žaižaruojantys kaitra, glazūromis padengti molinukai metami į specialią degiomis medžiagomis užpildytą talpą. Uždengus indą, jie toliau smilksta, sudarydami taip vadinamą redukcinę aplinką. Netekę deguonies glazūrų, komponentai savo sudėtyje smarkiai transformuojasi ir pakeičia spalvas, o glazūromis nepadengtas molis pajuoduoja. Raku degimo ypatybės suteikia procesui netikėtumo ir įspūdingumo elementų, idealiai tinka keramikos edukacijai.

Kūrybinį procesą vainikuojančioje parodoje žiūrovai išvys pačius įdomiausius dirbtuvių rezultatus – nuo spalvomis žėrinčių indelių iki žaismingų keraminių skulptūrų.

Projekto partnerių – Strūnos ir Prūdiškių socialinės globos namų – paskirtis – užtikrinti socialinę globą asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namų misija – skatinti ir saugoti socialinę gerovę, paremiant silpnuosius bendruomenės narius, teikiant atvirą ir rūpestingą paramą, kuri padėtų jiems jaustis pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais.

Tęstinio socialinio projekto „Lipdau pasaulį ir save“ tikslas – didinti profesionalios kultūros prieinamumą socialinės atskirties grupėse, ugdyti visuomenės pakantumą ir atvirumą socialiai pažeidžiamų grupių atžvilgiu, kurti tvarius socialinių santykių ir bendradarbiavimo modelius tarp menininkų ir asmenų su nuolatinės slaugos poreikiu.

Paroda „Lipdau pasaulį ir save“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 24 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Projekto kuratorius – Gvidas Raudonius.

Partneriai: Strūnos socialinės globos namai, Prūdiškių socialinės globos namai.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, UAB „Baltaxia“.
Madara Gulbis, Anda Poikāne ir Dita Lūse | ŠIFRUOTA ŽINUTĖ
2019 07 02 - 2019 07 20

Liepos 2 d., antradienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma latvių menininkių Madaros Gulbis, Andos Poikānės ir Ditos Lūsės kūrybos paroda „Šifruota žinutė“.

Visas tris autores, kuriančias skirtingomis meninės raiškos priemonėmis, kūryboje vienija introvertiškas gyvenimo suvokimas ir siekis atspindėti vidinį jausmų bei potyrių pasaulį. Į žiūrovą kreipiamasi ne tiesmukai, bet „šifruotomis žinutėmis“ – kūriniai reikalauja susikaupimo, panirimo į menininkių sukurtus erdvėlaikius. Kodas, atveriantis pasakojimo sluoksnius, atskleidžiamas tik tiems, kurie nusiteikę stabtelėti ir prisitaikyti prie ramybe alsuojančių kūrinių.

Madaros Gulbis abstrakti tapyba dėl sluoksnių ir spalvų susiliejimo įgauna akvarelišką lengvumą. Autorė naudoja vaiskius ir intensyvius atspalvius, kad pasiektų gyvą, niuansuotą emocijų tėkmę, perteiktų ramias ir trapias vizijas.

Skulptorės Andos Poikānės mažoji plastika atgaivina archetipinius moteriškumo vaizdinius, kuriuose moteris suvokiama pirmiausia kaip Motina Žemė ir gyvybės nešėja, bet taip pat plėtojami moters-deivės, moters-mąstytojos įvaizdžiai.

Ditos Lūsės darbai, nutapyti lakoniškoje spalvų skalėje, pabrėžia paslaptingą gamtos formų estetiškumą, dėmesį detalėms ir struktūroms. Autorė perkuria vaizdus, naudodama rentgeno spindulių efektą ir atverdama sudėtingą augalų, tarsi kūnų, anatomiją apšerkšnijusioje rentgeno šviesoje.

Latvijos menininkių paroda „Šifruota žinutė“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 20 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Parodos partneris: A. Sūna Art Gallery.
Parodą remia Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
APIE PARODĄ SKAITYKITE:
«««  1  2  »»»