PARODOS

2019

Jolanta Mikulskytė | VIS DRUMSTAS VANDUO
2019 09 27 - 2019 11 04

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininkės, grafikės Jolantos Mikulskytės kūrybos paroda „Vis drumstas vanduo“.

Parodoje autorė eksponuoja estampinės grafikos kūrinius: akmens litografijas, fotopolimerus, ofsetines litografijas. Dalis parodoje eksponuojamų kūrinių buvo sukurti Salzburge (Austrija), kiti – Vilniuje.

Kelis pastaruosius metus J. Mikulskytė kūrybą ir meninį tyrimą glaudžiai sieja su povandenine būsena: nardymu, slėginiais pakitimais, gyvūnija, biologija, artefaktais. Menininkė domisi, kaip kinta žmogaus savivoka, pasaulėjauta ir visa būtis, veikiant vandens stichijai. Parodos pavadinimas „Vis drumstas vanduo“ – tarsi replika į globalius pakitimus, pavojingas būsenas, bet labiau akcentuojant „vandenį“ – kaip žmogaus po vandeniu tyrinėjimo atvejį, pakitimus, tiek fizinius, tiek psichologinius išbandymus ir atradimus.

J. Mikulskytė dedikuoja savo projektą stambiesiems vandens gyvūnams ir medžiams kaip povandeniniams objektams, natūralioms skulptūromis, tyrinėjimo įrankiams bei orientyrams. Tai savitas povandeninis grafinis žemėlapiavimas (o ir orientavimasis), pagrįstas po vandeniu randamais objektais.

„Vizualizuoju ir fizinius pokyčius (klausa, nematomumo zona, sulėtėjimas, temperatūros kaita, slėgio pokyčiai, vertigo). Šias būsenas įvaizdinu, bet nesilaikau iliustratyvumo ar dokumentacijos idėjos, noriu pasidalinti skirtingomis povandeninėmis jausenomis, susieti savo povandeninius potyrius su kūryba. Dalis pamąstymų, potyrių pavirsta į piešinius, tiksliau litografijas, yra šiek tiek dokumento, bet daugiau – būsenos ir atsiminimo. Litografija kaip piešinio metodas tam tinka: porėtas kalkakmenis – organiška gamtos medija, priimanti riebalinį piešinį. Ir vandenį.

17 kašalotų (2016 m. litografijų serija), 29 kašalotai (2019 m. projekto pradžia): visi pilni plastiko, automobilio detalių. Vandenyje nuskęsta ne tik miškai, bet ir 80% žmonijos sugeneruotų plastiko šiukšlių. Tad tarp mano verdenių, kanjonų, kelmų bei medžių įsitaiso ir miniatiūriniai (savam dydžiui) kašalotai. Kodėl? Nes tik tiek galiu.

Povandeniniai medžiai – orientyrai po vandeniu (pvz., „medis guli po dešine, 24 metrai“), o dažnai ir lankomi kaip objektai. Didžioji dalis – užsikonservavę gėlame šaltame vandenyje, šiuo metu galintys tapti ir degančių neaprėpiamų plotų, besaikių kirtimų ir „rekonstrukcijų“ simboliu. Medžiai, kurie audrų ir nuošliaužų metu tapo povandeniniais miškais, kelmais, nuolaužomis, objektais ir orientyrais. Paminklais. Vienas parodos dalyvių – medis (tiksliau, gal medžio citata) atkeliavo iš Asvejos ežero. Juodalksnis, greičiausiai lūžęs ir skendęs per audrą prieš daug metų. Nebylus tamsus simbolis, kuris po parodos, gali būti, iškeliaus į kitą ežerą.

Mano kaip menininkės tikslas – povandeninio pasaulio tyrinėjimas meniniu-vizualiuoju aspektu, pajautimas ir būsenų įvaizdinimas, žmonijos poveikis ir įtaka gyvūnams, globalinės planetos problemos“, pasakoja autorė.

Jolanta Mikulskytė yra menininkė, grafikė, VDA Grafikos katedros dėstytoja (nuo 2007 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.). Daugiausia kuria estampo srityje.

Jolantos Mikulskytės paroda „Vis drumstas vanduo“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki lapkričio 04 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
Augustinas Savickas (1919-2012) | AMŽINASIS KELEIVIS
2019 09 03 - 2019 09 24

Rugsėjo 3 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojo, dailėtyrininko, Nacionalinės premijos laureato Augustino Savicko (1919–2012) kūrybos paroda „Amžinasis keleivis“. Parodoje taip pat bus demonstruojamas dokumentinis filmas „Sujungęs amžius” (LRT, 2019, scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė), rengiamos ekskursijos su kuratore bei įgyvendinta edukacinė programa.

Parodos kuratorės dr. Danutės Zovienės teigimu, „Augustino Savicko – Lietuvos tapybos kla-siko, menotyros daktaro, profesoriaus kūryba neatsiejama nuo XX a. lietuvių tapybos istorijos. Gimęs pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, kaip asmenybė brendo prieškariu, patyrė Antrojo pasaulinio karo dramą, pokaryje – Lietuvos okupaciją, sovietmečio grimasas ir atgimstančios Nepriklausomos valstybės realijas. Dailininko kūryba yra tarsi tiltas, jungiantis XX a. Lietuvos prieškario dailę su XXI a. procesais. Kauno meno mokykloje ir Vilniaus dailės institute studijavęs pas lietuvių modernistinės tapybos mokyklos kūrėją Justiną Vienožinskį (1886–1960), pats dėstęs institute (1951–1972), o vėliau profesoriavęs Vilniaus dailės akademijoje (1985–1993), Augustinas Savickas sugrąžino ir plėtojo lietuvių tapybai vertingiausias prieškario lietuvių modernistinės tapybos savybes bei kūrybiškai perdavė jas savo mokiniams.

Kūrybos kelią pradėjęs XX a. penktame dešimtmetyje, sovietinėje Lietuvoje, Augustinas Savickas buvo jau brandus žmogus, už savo pečių turėjęs prigimtinį dviejų kultūrų – lietuvių ir žydų – palikimą ir nemenką asmeninių išgyvenimų bagažą: vaikystę Skandinavijos šalyse ir nepriklausomoje Lietuvoje, keliones po Europą, Antrojo pasaulinio karo patirtį, artimųjų netektį. Šie patyrimai neišvengiamai paliko pėdsakų jo kūryboje.

XX a. Lietuvos dailės istorijoje A. Savickas siejamas su šešto–septinto dešimtmečio tapybos atsinaujinimo procesais. Tuomet nutapė paveikslų, kurie jam pelnė vieno labiausiai Sovietų Sąjungoje pripažinto teminio figūrinio paveikslo kūrėjo vardą. Tačiau sovietinio meno kontekste šios kompozicijos gerokai skyrėsi nuo oficialaus teminio paveikslo modelio – privalomoms epinėms temoms dailininkas gebėjo suteikti asmeninių išgyvenimų tikrumą, kas suponavo universalesnį skambesnį ir autentišką plastinę raišką.

Ankstyvųjų kūrinių dramatizmą ilgainiui pakeitė lyrinė nostalgija, psichologizmas, labiau apibendrinti vaizdai, spalvos dekoratyvumas, sąmoningai pasirinkta formos deformacija. Savitai interpretavęs krikščionybės, judaizmo, panteizmo ženklus ir simbolius, A. Savickas kūrė savo Pažadėtąją žemę, kurios spalvingoje dvimatėje (paveikslo) erdvėje kančia visada yra greta meilės, skausmas – šalia džiaugsmo, šviesa galynėjasi su tamsa, angelas su šėtonu.

Santykis su gamta yra vienas svarbiausių Augustino Savicko kūrybos atsparos taškų. Savitą jo gamtojautą suformavo intelektuali tėvų namų aplinka, įvairių kultūrų pažinimas, kelionės, asmeninės patirtys, išgyvenimai, erudicija ir įgimtas emocionalumas. Per ilgą kūrybos laiką santykis su gamta kito nuo betarpiško jos stebėjimo ir susižavėjimo iki filosofinių apmąstymų bei spontaniškos, nevaržomos fantazijos. Kontempliuojant aplinką tapytojo žvilgsniui gamta atsiskleidžia kaip prasminga būties konstanta su amžinosiomis vertybėmis ir jausmais: meile, švelnumu, tyla, liūdesiu, džiaugsmu.

Atsiribojant nuo žanrų apibrėžtumo, brandžiausiose A. Savicko kompozicijose, sukurtose nuo XX a. septinto dešimtmečio, kaip du lygiaverčiai personažai „veikia“ žmogus ir gamta. Jų ryšys A. Savicko kūryboje turi tarsi du interpretacijos kodus: plastinį vaizdą ir struktūrinį pasakojimą. Dailininko paveiksluose tapomas žmogus nėra portretiškai atpažįstamas, tačiau santūri figūrų deformacija susijusi su ekspresyvia jo tapybos stilistika. Dailininko drobėse sąlygiškumas nėra savitikslė priemonė: keičiant figūrų ir aplinkos mastelius, proporcijas, erdvės santykius sukuriama kitokia daiktų ir reiškinių logika: asociatyvi, komplikuota, subjektyvi. Jo tapybos ypatumas glūdi specifinėje spalvų pajautoje, kuri pagrįsta neišsemiamomis variacijomis, ir spontaniškoje gestinėje dažo klojimo ant drobės manieroje.

Vėlyvajame kūrybos tarpsnyje, kuris apima XX a. dešimtąjį ir XXI a. pirmąjį dešimtmečius, nerami gyvenimo kelionė atvedė dailininką į Rojaus sodą. Plastinės raiškos laisvė, paremta profesine meistryste, byloja apie dailininko išgyvenamą estetinį katarsį.

Augustinas Savickas buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir gilus mąstytojas, įdomus rašytojas, įžvalgus dailėtyrininkas ir dailės kritikas. Jis – vienas tituluočiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailininkų, įtrauktas į įvairias Lietuvos ir užsienio meno enciklopedijas, žinynus, minimas meno istorijos leidiniuose, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių muziejai, privatūs kolekcininkai.” (Dr. Danutė Zovienė).

Augustino Savicko tapybos paroda „Amžinasis keleivis“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugsėjo 24 d. Parodos lankymas - nemokamas.

Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Partneriai: Savicko paveikslų galerija, LRT.
Amílcar Rivera Munive | APIE KASDIENYBĘ
2019 07 11 - 2019 07 27

Liepos 11 d. 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Meksikos dailininko Amílcaro Riveros Munive kūrybos paroda „Apie kasdienybę“.

Pirmą kartą Lietuvoje personalinę parodą pristatantis menininkas Vilniuje eksponuos savo tapybos darbus – introspektyvių portretų ir figūrinių kompozicijų seriją. Tapytojo kūrinių veikėjai tyliai žvelgia pro savo sustingusią visatą, kurioje tarsi niekas nevyksta, tačiau žiūrovas kviečiamas atrasti istorijas, slypinčias anapus kasdieniškų veidų ir figūrų. Pabrėžtinai statiškos pozos ir pasyvios mizanscenos kontrastuoja su atvirų, intensyvių spalvų koloritu, kuris suteikia darbams papildomų reikšmių ir sąsajų su meksikiečių tradicine daile.

Autorius pasakoja: „Kūryboje susitelkiu ties savo veikėjų vidine jėga ir monologais. Be labai retų išimčių, su gyvais modeliais nedirbu; mano herojai išgalvoti, jų paskirtis – atspindėti universalias žmogiškąsias būkles. Dažnai pradedu nuo dėmės ir leidžiu jai palengva vystytis. Nėra griežtos pradžios ar pabaigos: kartais pirmieji potėpiai pasimeta po daugybe kitų sluoksnių, o kartais išlieka ir įgauna daugiau galios kompozicijoje. Siužetus renkuosi gana impulsyviai, priklausomai nuo poreikių ir aplinkybių. Pati technika savaime nėra esminė; svarbiausia man – veikėjų išraiškingumas, galimybė papasakoti jų istorijas. Siekiu nuolat keistis ir perkurti save, kad kūryboje netapčiau tik amatininku“.

Amílcaras Rivera Munive gimė 1975 m. Meksike. Studijavo vizualiuosius menus Verakruso universitete, o taip pat fotografiją Aktyviojoje fotografijos mokykloje (Escuela activa de fotografía) ir dramaturgiją Kuboje. Surengė personalines parodas Meksikoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Ispanijoje ir Tailande. Gyvena, kuria ir dėsto dailę Meksike bei Tlaxcaloje.

A. Riveros Munive paroda „Apie kasdienybę“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki liepos 27 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Meksikos garbės konsulatas Lietuvoje, Munive Arte Contemporáneo.
Vidmantas Jusionis | PRIEŠ SAULĘ
2019 05 31 - 2019 06 29

Gegužės 31 d., penktadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojo Vidmanto Jusionio kūrybos paroda „Prieš saulę“. Tą patį vakarą Pamėnkalnio galerija dalyvaus renginyje "Naktis galerijoje" ir bus atvira lankytojams iki 23 val.

Parodoje eksponuojami pastarųjų ketverių metų kūriniai, kai kurie jų – pirmąjį kartą. Ekspoziciją, kurią vienija savita spalvinė ir kompozicinė nuotaika, autorius apibendrino, turėdamas omenyje vienodus kelių darbų pavadinimus – „Prieš saulę“. Juos sieja peizažo kaip miražo ar iliuzorinės kelionės motyvai, tarsi drugio skrydis į šviesą.

Vidmantas Jusionis: „Tapybos kūrinyje man svarbi monumentali konstrukcija bei spalvinės plokštumos emocinė raiška. Kartais netiesiogiai mėginu sekti Vasilijaus Kandinskio iškelta spalvų simbolinių reikšmių teorija, todėl naudoju atitinkamą semantinį krūvį turinčias ryškias atviras spalvas. Šįkart reikšminga maksimaliai aktyvi, radikali geltona spalva kaip šviesa – saulė – pati ryškiausia iš spalvų.

Kita vertus, ironiškai žaidžiu siurrealistiniais „simuliakrais“, hipertrofuotai sureikšmindamas tapomų žmogaus-gyvūno-fantomo figūrų povyzas bei gestus ir šitaip sukurdamas fantasmagorinių metaforų erdvę, juslišką nostalgiją prasmėse.

Nors mano tapyba estetiškai artima reklamai būdingam rėksmingumui, tačiau, priešingai banaliai propagandai, ji turi poteksčių. Kartais vizualus estetiškumas ir graži forma kontrastuoja su negražiu, nostalgišku ar skausmingu turiniu. Fatališkas geismas, hedonistinis žmogiškas malonumo ekstazės troškulys ir antikinė ezopiška tradicija nuolat skatina kalbėti apie žmogų, šios parodos atveju – vizualiai ir be moralo“.

Vidmanto Jusionio tapybos paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 22 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Tapybos paroda | KARNAVALAS
2019 05 09 - 2019 05 28

Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma šiuolaikinės tapybos paroda „Karnavalas“.

Parodos menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Konstantinas Gaitanži, Jonas Jurcikas, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Knyzė, Donata Minderytė, Ričardas Nemeikšis, Viktoras Paukštelis, Monika Plentauskaitė, Gabrielė Šermukšnytė, Eglė Ulčickaitė.

Karnavalas – šventė su eitynėmis, šokiais, vaidinimais ir pokštais, anksčiau turėjusi religinę reikšmę. Dabar karnavalu dažnai vadinama bet kokia, su konkrečiu laikotarpiu nesusijusi spalvinga šventė. Pati šventės sąvoka postmoderniame, vartotojiškame pasaulyje pakito – mes nebemokame švęsti, ar tiksliau – švenčiame kiekvieną dieną, karnavalas persikėlė į kasdienybę. Dėvėti kaukes ir keisti kailius mums leidžia (ir skatina) šiuolaikinės technologijos – socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje gali kurti savo „tapatybę“ vaizdų ar tekstų pavidalu vis iš naujo.

„Duok žmogui kaukę, ir jis pasakys tiesą“, teigia Oscar Wilde, bet šiandieną kyla klausimas, ar tai tikrai tiesa, ar ne atvirkščiai? Jei taip, visi gyvena gražiai – guli balto smėlio paplūdimiuose, valgo jaučio sėklides raudono vyno padaže ir užsigeria Mimoza. Gyvenate ne taip? Ar kaukė tikrai atskleidžia tiesą?

Šiame kasdienybės karnavale dažnai sutinkamas personažas – Anonimas. Jis, kaip paslaptingai atsiranda, taip ir išnyksta – kartais kaip koks Zoro darantis savą tvarką, kartais – kaip Češyro katinas, palikdamas matomą tik savo šypseną, o kartais – kaip keiksmažodžių rašinėtojas ant sienų, išliejantis neapykantą ant viso pasaulio. Kyla klausimas, kiek įtakos mums turi anonimo kaukės fenomenas? Anonimas tampa epicentru kitiems dėmesio ištroškusiems kaukių nešiotojams – tai proga pasimatuoti naują kaukę, suvaidinti naują vaidmenį. Jis kuria istoriją, kurios neįmanoma patikrinti, bet ja tikima.

Tapybos paroda „Karnavalas“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gegužės 28 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Q19. MITAS – TIKROVĖ – UŽMARŠTIS
2019 04 12 - 2019 05 06

Nuo balandžio 12 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1) vyks 4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Mitas – Tikrovė – Užmarštis“.

Pasak parodos kuratorės Nijolės Nevčesauskienės, Pamėnkalnio galerijoje vykstančioje parodoje raiškiausiai išsiskiria mito-krikščioniškojo naratyvo temos, kurias skirtingai įgyvendino Sigitos Maslauskaitės aistringojo Asmodėjo personažas, skulptūrinis Romualdo Inčirausko biblinis personažas Egzodas ir Andriaus Zakarausko tapybos drobė „Raudonas potėpis“, įprasminusi vaizdinių poveikį istorinei atminčiai, simbolizuojanti jau gerokai nutolusius Sausio 13-osios įvykius. Benas Alejūnas istorinę atmintį tapyboje aktualizuoja tremties tema.

Aušra Vaitkūnienė pateikė dinamišką ir kontroversišką, tapybišką, vizualų keturių dalių pasakojimą, atspindintį vaizdo poeziją. Klasikinės epochos grožio idealus, virtusius tarsi antikos mitu ir harmonijos paieškomis, puoselėja Robert Bliuj tapyba. Lietuvos istorijos naratyvu remiasi Žygimantas Augustinas, pasirinkęs ironiškąją Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto autoportretiškąją versiją, transformuotą ir konceptualiai varijuotą ne tik dailininko išvaizdos, bet ir vardo autoportretiškumu. Gamtos ir Civilizacijos kaip atminties išlikimo naratyvas lydi Arvydo Brazdžiūno-Dusės tapybos paieškas. Žmogiškąją gamtos ir pasaulio mitologinę ir ekologinę idėją nostalgiškai transformuotomis medžių, gimtinės kraštovaizdžio, ekologijos, išlikimo temomis grafiškai ir spalvingai konceptualizuoja Rūtos Eidukaitytės, Broniaus Gražio, Mykolės Ganusauskaitės kūriniai.

Asociatyvių pasakojimo naratyvų kalba grindžiami: konceptualizuota Nijolės Šaltenytės grafikos instaliacija, Lauros Šėrytės skulptūrinis objektas, Dainiaus Trumpio Fotokortos.

Q19 paroda „Mitas – Tikrovė – Užmarštis“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gegužės 6 d. Parodos lankymas – nemokamas.

***
Q19 kvadrienalės naratyvai formavosi kaip daugiaprasmiai pasakojimai apie šiuolaikinį menininką, jo santykį su nūdienos pasauliu ir pačiu savimi. Praeities ir dabarties dimensijos iškyla istorijos, mitų, krikščioniškųjų tiesų pasakojimais, amžininkų gyvenimų ar politinio gyvenimo realijomis. Nepaliaujamai kvestionuojamas požiūris į žmogų, kūnus, idėjas, atspindinčias skirtingus pasaulio suvokimo ir interpretavimo aspektus.

Q19 parodos atidaromos skirtingu laiku ir skirtingose galerijų erdvėse ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Tai kuria meninių raiškų tinklus su galimybėmis, akcentuojamomis idėjomis ir meniniais kūrybos stiliais.

Q19 paroda tarsi vėl atverčia albumą Memorabilia, kuris jau virto prisiminimu ir dabartinis bandymas įrašyti į atmintį iš naujo telkia kontekstus ir pasakojimus.

Daugiau informacijos apie kvadrienalės renginius:

www.kvadrienale.lt

 
Sigita Maslauskaitė & Saulius Mažylis | 1+1=1 IR DU TAPS VIENU
2019 03 20 - 2019 04 08

Kovo 20 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės (SMM) ir Sauliaus Mažylio (SM) kūrybos paroda „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Tai – pirmas bendras menininkų darbas. Šeimyninio dueto darbai – performatyvių bruožų turintys kūriniai apie būtį ir buvimą drauge, apie atmintį ir pasąmonę.

Trokšdami sau ir žiūrovui pa(si)aiškinti, menininkai suformulavo 7 parodos formą pagrindžiančius postulatus:

1. Pavadinimas – tai ir reklaminis šūkis, kuriuo niekas netiki, ir aliuzija į santuokinę priesaiką, kuria abu menininkai tiki.

2. Skulptūriški moters ir vyro pavidalai byloja apie jų supanašėjimą į šalia esantį „ir varge, ir džiaugsme“. Putplastis – kasdienis SM kūrybos įrankis, aliejiniai dažai – kasdienė SMM kūrybos medžiaga. Pigi butaforinė medžiaga ir forma reiškia atsainumą, įsiamžinimo nereikšmingumą, nes „nieko nėra amžino“.

3. „Šv. Sebastijonas ir jį slaugančios moterys“. Kaip žinoma, šv. Sebastijonas patyrė kankinystę senatvėje, tačiau jis buvo pirmasis kankinys, tad jo ikonografiniu bruožu laikomas jauno kūno tobulumas. SM ir SMM susitiko brandžiame amžiuje, jų patirtys ir istorijos buvo tarsi suvarpytos strėlių, turėjo laiko luobą, tačiau jiems buvimas šeimoje, nors ir sužeistiems, leido atsinaujinti ir išgyventi nelengvą patirtį. Vienas iš jų tarsi buvo paaukotas – tai SM, kitas išslaugė, išgydė, atgaivino – tai SMM.

4. Dvi Turino drobulę imituojančios drobės su vyro ir moters kūnų atspaudais ir pranašo Ezekielio citata (Ez 32, 1–10) – tai bandymas parodyti, kad, norint tapti „vienu kūnu“, reikia gludintis ir įsispausti, nes kitaip sunku ištverti. Šie atspaudai – tai pirmas bendras abiejų menininkų darbas, sukurtas mąstant apie relikvijas ir Malonę, per kurią SM ir SMM akmeninės širdys buvo pakeistos kūniškomis (Ez 11, 19).

5. Asmodėjas – judėjų demonas, santuokos priešas, ardęs ją, siųsdavęs impotenciją, seksualinį šaltumą. „Asmodėjo“ scenos šaltinis – Tobito knygos pasakojimas (Tob 3–8) apie Sarą ir Tobiją, iš Saros išvarytą demoną. Asmodėjas nužudė septynis Saros jaunikius pirmąją vestuvių naktį, tik Tobijui pavyko sunaikinti prakeiksmą ir įveikti demoną. Išgelbėtoji Sara – tai SMM, jos gelbėtojas Tobijas – tai SM. Francisko Gojos nutapyto paveikslo pavadinimas toks pat – „Asmodėjas“.

6. Kiti SMM paveikslai – „Dvikova“, „Ji stovėjo prie savo kapo duobės“, „Geriau neatsimerkti“, „Ir kodėl nesusitaikius?“, „Jis padėjo jai užlipti“ – iliustracijos būsenų, pavadintų jas išgyvenant galvoje skambėjusiomis, tačiau garsiai neištartomis frazėmis. Panašiai mintijo ir Franciskas Goja, tapydamas „Kurčiojo namo“ interjero pano.

7. SM, kurdamas „Drobulę“, suvokė, kad tie krešuliai ir figūros bruožai jam primena brolio auką. SM su broliu buvo „vienas kūnas“ – neatskiriami. SM brolis nusižudė tarybinėje armijoje. SM matė kalašnikovo kulkų išdraskytą kamuolio dydžio skylę žuvusiojo krūtinėje.

SMM (g. 1970) ir SM (g. 1961) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybą.

SM priklausė Kęstučio Zapkaus mokinių grupei „Geros blogybės“, buvo vienas iš „Metastudijos“ (pirmasis Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pavadinimas) kūrėjų.

SMM po tapybos baigė meno istorijos studijas Romos Grigaliaus universitete, reiškiasi kaip menotyrininkė ir vadovauja Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejui. Abu menininkai kartu dalyvauja grupinėse parodose nuo 2012 metų.

Paroda Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2019 m. balandžio 8 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 
 
Akvilė Magicdust | ČIA GYVENAME VISI KARTU
2019 02 01 - 2019 02 27

Vasario 1 d., penktadienį, 18.30 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma jaunosios kartos menininkės, iliustratorės, komiksų kūrėjos Akvilės Magicdust personalinė paroda „Čia gyvename visi kartu“.

Taip, kaip tolimos dalelės veikia viena kitą net skiriamos didelio atstumo (fizikoje tai apibūdinama kvantinės pinties dėsniu), taip ir mes vieni kitus veikiame per atstumą – būdami San Francisko krantuose ar Vingio parko miškuose. Visų mūsų rūpesčiai ir džiaugsmai panašūs, kasdienės kavos skonis panašus, ir viskas susipynę į vientisą interneto mazgą.

Akvilės Magicdust parodoje pristatomi kūriniai (vėliavos, paveikslai ir kt.) neatspindi kokios nors konkrečios pasaulio šalies, o tik perteikia dalį mūsų planetos, kurioje gyvename visi kartu: vabzdžiai, gėlės, gyvūnai ir skirtingi žmonės.

Autorės kūriniuose persipina fikcija ir tikrovė, gamta ir laukiniškumas, absurdo humoras, ritualai ir padrąsinimai, kaip išgyventi šią žiemą. Tapybos ir tekstilės darbuose ryškios atogrąžų spalvos perkelia žiūrovą į žaismingą, poetinio naivumo kupiną erdvę, kur skatinama nežiūrėti į viską pernelyg rimtai ir leisti sau žaisti bei svajoti.

Akvilė Magicdust (Akvilė Misevičiūtė) – kūrėja, baigusi grafiką Vilniaus dailės akademijoje, įgijusi magistro laipsnį Briuselio Sint-Lukas aukštojoje mokykloje, surengusi asmenines parodas Barselonoje, Los Andžele, Briuselyje ir Vilniuje. Jos darbus publikuoja populiarus interneto žurnalas Vice. Prieš metus menininkė pelnė pagrindinį ELCAF (East London Comic Arts Festival) ir WeTransfer apdovanojimą.

Akvilės Magicdust parodą „Čia gyvename visi kartu“ patogu aplankyti nemokamu Vilniaus autobusu SU-MENĖK, kuris kursuos visus vasario mėnesio savaitgalius (Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu Su-Menėk).

Paroda vyks iki vasario 27 d.
Parodos lankymas – nemokamas.
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Rūta Matulevičiūtė | Wisdom Vendor
2019 01 10 - 2019 01 26

Aiški intencija atneša aiškius rezultatus, ateidami apžiūrėti projekto ir išbandyti Automatą, atsineškite konkrečiai suformuluotą klausimą.

Sausio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) pristatoma Rūtos Matulevičiūtės paroda-instaliacija „Wisdom Vendor“ (angl. Išminties automatas).

Wisdom Vendor – tai projektas, sujungiantis įvairių senųjų kultūrų ir tradicijų palikimą su šiuolaikine pasaulėvoka. Interaktyvi instaliacija, Androido sistemos pagalba, veikia kaip pranašavimų mašina, paremta Kinų permainų knyga – pirmuoju Vakarus pasiekusiu Richardo Wilhelmo vertimu į anglų kalbą. Pačiame galerijos centre įmontuotas juodas vaizdą atspindintis kubas su automatine atsakymų programa yra holistinės pasaulėvokos simbolis. Instaliacija–pranašavimo mašina taip pat yra nuoroda į XX amžiaus pradžioje sukurtą individuacijos proceso sąvoką – amžiną kelionę link savęs – ir konceptualiai jungia įvairialypes daugiasluoksnes prasmes. Tai – siekis paliesti pačius giliausius žmogiškumo ir egzistencijos aspektus.

Rūta Matulevičiūtė šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, tapybos magistrantūroje, tačiau kūryboje naudoja ir kitas meno raiškos priemones. Psichologinės, sakralumo ir žmogaus dieviškumo temos sudaro menininkės kūrybos pagrindą. Jauna kūrėja aktyviai dalyvauja parodose, 2018 m. TheROOM galerijoje (Vilnius) pristatė personalinę parodą „Sphere“; šiuo metu taip pat galima pamatyti R. Matulevičiūtės projektą „Paint LAB“ kūrybinėje erdvėje Ideas Block (Vilnius).

Android programos kūrėjas – Francisco Roberto Becerra Bravo.

Rūtos Matulevičiūtės instaliacija „Wisdom Vendor“ Pamėnkalnio galerijoje veiks iki sausio 26 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

APIE PARODĄ SKAITYKITE: