PARODOS

2020

Martinas Jankus | MAŽOJI RETROSPEKTYVA
2020 07 29 - 2020 08 22

Nors „Mažojoje retrospektyvoje“ nesiekiama aprėpti visos Martino Jankaus kūrybos, lankytojai parodoje galės išvysti tiek ankstyvuosius, tiek pastaraisiais metais sukurtus dailininko kūrinius. Kūryboje menininkas domisi kraštovaizdžiais – kaip galimybe perteikti ne tik nepaliestos gamtos formas, bet ir savo vidinių išgyvenimų ar nuotaikų metaforas. Kaip teigia autorius, „vienatvė ir tylėjimas – dvi neįkainojamos kūrybos prielaidos.“ Ši jausena atsispindi ir tyliuose, paslaptinguose peizažuose, prislopintame žemės spalvų kolorite, dažnai – noktiurnuose, kai iš prieblandos išnyra vos įžiūrimi tapomų vaizdų siluetai.

Vaidilutė Brazauskaitė: „Martino Jankaus tapybos darbuose persipina aibė emocijų, bet didžiausias jo kūrinių vertės įrodymas glūdi meistriškame gebėjime spalvų sambūrį, susitelkusį drobės paviršiuje, paversti visagaliu paveikslinės raiškos dėmeniu, padedančiu išreikšti neapčiuopiamą jausenos, atmosferos mirgėjimo kaitą, kai klampioje spalvinėje materijoje pavyksta pagauti tą nenusakomą akimirką: prieš sutemstant, brėkštant, prieš nukrentant šalnos pakąstiems lapams, pirmam lietaus lašui ar į slėnį nusileidžiant miglai, nakčiai, prieš nusijuokiant ar prieš pravirkstant.

Martino paveikslai kupini laukimo ir ilgesio, nežinios, skaidraus, o kartais ir klampaus nerimo. Jis – tarsi ribinių jausmų, nuotaikų kolekcionierius (kaip vienas Umberto Eco personažų, kolekcionavęs rūko įvaizdžius mene), visagalybę suteikęs spalvai, nenusakomiems violeto, ochros ar pilkumos niuansams.“

Martino Jankaus paroda „Mažoji retrospektyva“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki rugpjūčio 22 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Kęstutis Grigaliūnas | IŠKABINK AKĮ TAM, KAS ATSIMENA PRAEITĮ... IR ABI TAM KAS JĄ PAMIRŠTA
2020 06 12 - 2020 07 21

Nuo birželio 12 d., penktadienio, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veiks vizualaus meno kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį... ir abi akis tam, kuris ją pamiršta“.

Birželio data parodai parinkta neatsitiktinai – prieš 80 metų, 1940 m. birželio 14 d., Lietuvoje prasidėjo pirmoji Sovietų okupacija, o lygiai už metų – 1941 m. birželio 14 d. – masinės civilių gyventojų tremtys į Sibirą.
Parodoje pratęsiamas menininko ne vienerius metus kuriamas ciklas „Mirties dienoraščiai“, kuriame kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečius, nukentėjusius nuo pirmosios Sovietinės okupacijos: lietuvius, lenkus, rusus, totorius, žydus, ukrainiečius ir baltarusius – nekaltai nukankintus, sušaudytus, išvežtus į lagerius, apie jų nutrauktus gyvenimus ir sudaužytus likimus, apie mirtį ir žudymo absurdiškumą.

Parodoje eksponuojama 419 sovietų represuotų ir sušaudytų asmenų portretų, atliktų šilkografijos technika. Po kiekvienu portretu žiūrovas ras trumpas autoriaus ranka parašytas vaizduojamų asmenų biografijas. Šie portretai – autoriaus ilgamečio ir kruopštaus darbo Lietuvos ypatingajame archyve rezultatas.

Čia svarbus ir brangus yra kiekvieno piliečio atvaizdas – ne tik kaip sovietinės sistemos žiaurumo liudijimas, ne tik kaip paminklas kankiniams, bet ir kaip ikonografinė to meto medžiaga. Įdomūs ir patys tipažai, apsirengimas, fotografavimo skirtumai (nuotraukas galima sugrupuoti pagal fotografavimo būdą, foną, užrašus, kokybę). Fotografijos taip pat liudija apie kalinimo laiką, sąlygas ir jų poveikį kaliniams.
Senovės graikai po mūšių siekdavo išvogti savo žuvusius karius iš priešų teritorijų ir garbingai juos palaidoti. 2019 m. Vilniaus Rasų kapinėse buvo iškilmingai perlaidoti 1863 m. sukilimo vadai, nužudyti carinės Rusijos. Deja, parodoje vaizduojamų 419-os sušaudytų asmenų palaikų niekas nei išvogti, nei perlaidoti negali, nes jų kapai yra nežinomi ir niekada nebus identifikuoti. Taigi ši paroda – tarsi simbolinis veiksmas, perlaidojimas, epitafijos užrašymas.

„Atmintis yra kaip regėtų vaizdų archyvas, ir kaip prisiminimo veiksmas: joje sąveikauja ir nuolat keičiasi įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis nuolat vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos nešiotojai“ (Evelina Januškaitė-Krupavičė).

„Praeitis nėra graži. Praeitis baisi. Ji spjaudo ugnimi ir mojuoja kalaviju. Todėl pažvelgti į ją atvertomis akimis reikia daug drąsos. Ir vis dėlto ateitį turi tik tie, kurie praeities nebijo“ (Bernardas Gailius).

Kęstučio Grigaliūno paroda „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį... ir abi akis tam, kuris ją pamiršta“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki liepos 21 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Antanas Dubra | CATCH YOUR SEROTONINS
2020 05 15 - 2020 06 06

Nuo gegužės 15 d. (penktadienio) Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veiks menininko Antano DUBROS (Stryts) kūrybos paroda CATCH YOUR SEROTONINS.

Parodoje pristatoma virš 40 iliustracijų, sukurtų 2020 m. Visas iliustracijas sieja bendra tema – psichologinė žmogaus būsena arba žmonių socialiniai santykiai. Kūriniuose apmąstomos saviizoliacijos, depresijos, nerimo ir kitos žmogaus būsenos, nestokojant saviironijos. Kitaip tariant, juokaujama rimtai, siekiant papildyti serotonino atsargas.

Antanas Dubra kuria iliustracijas, tapybos darbus bei mažosios plastikos objektus. Taip pat yra teatro bei kino (animacijos) dailininkas. Menininko eksploatuojama vizualinė kalba balansuoja tarp aukštosios-klasikinės kultūros bei populiariųjų meno formų, pasižymi humoro jausmu, kuriame dera intelektualūs komentarai, ironija bei savitas poetinis naivumas.

Paroda vyks iki birželio 6 d. Lankymas - nemokamas.
Matilda | LĖLINIO ANIMACINIO FILMO ANATOMIJA
2020 03 03 - 2020 05 09

Paroda MATILDA: LĖLINIO ANIMACINIO FILMO ANATOMIJA – režisieriaus Igno Meilūno naujausio trumpametražio lėlinio animacinio filmo „Matilda“ kūrybinio ir gamybinio proceso pristatymas, susidedantis iš maketų, lėlinio animacinio filmo personažų, nesuskaičiuojamo kiekio detalių, skirtų veido išraiškoms, eskizų, kadruočių, video iš gamybos proceso ir kt.

Paroda suteikia itin retą galimybę įvairaus amžiaus lankytojams susipažinti su specifine animacijos kūrybine virtuve, apimančia muzikos, dailės, literatūros ir kitas sritis. Filmo bei parodos kūrybinė komanda – įvairių sričių profesionalai ir savo veiklos lauke pripažinti kūrėjai.

Ši paroda, kaip ir pats filmas, skirta ne tik vaikams ar jų tėvams. „Matilda“ – išraiškingų personažų kupinas pasakojimas apie mokymąsi bei gebėjimą savarankiškai mąstyti; apie susikalbėjimą, bandymą į tuos pačius dalykus pažvelgti skirtingų kartų akimis. Lėlinio animacinio filmo scenarijus paremtas čekų poeto, dramaturgo, autoriaus ir scenaristo Milošo Macoureko knygos „Du šimtai senelių“ motyvais.

Parodą lydi edukacinė programa, sudaryta iš kūrybinių dirbtuvių, teorinių ir praktinių užsiėmimų, adaptuotų įvairaus amžiaus dalyviams. Vaikų ir moksleivių grupėms kiekvieną galerijos darbo dieną rengiami išskirtiniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuos ves profesionalios edukatorės. Šeštadieniai skiriami šeimų edukacijai.
Edukaciniai užsiėmimai – nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu: dsg@dsgalerija.lt.

Parodos kuratorė – Aušra Trakšelytė.
Parodos architektas – Vladas Suncovas.
Partneris – Clear Channel Lietuva.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, M-Films, Lietuvos dailininkų sąjunga.

***
Trumpametražio lėlinio animacinio filmo „Matilda“ premjera įvyks kovo 21 d. kino teatre Forum Cinema Vingis (Savanorių pr. 7, Vilnius).
Filmo režisierius – Ignas Meilūnas. Scenarijaus autoriai: Dangiras Bugas, Ignas Meilūnas. Prodiuseriai: Marija Razgutė, Ignas Meilūnas. Operatorius – Simonas Glinskis. Dailininkas – Antanas Dubra. Garso režisierius – Julius Grigelionis. Kompozitorius – Rytis Koreniukas. Animatoriai: Anni Oje, Arnau Godia Montesinos, Ignas Meilūnas.
Prodiuserinė kompanija – M-Films.
 
Jovita Aukštikalnytė | DAIKTAI IR REIŠKINIAI
2020 02 04 - 2020 02 25

Vasario 4 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojos Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės kūrybos paroda „Daiktai ir reiškiniai”.

Parodoje menininkė pristato kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvidešimt metų, tačiau kolekcijoje vyrauja naujausi darbai. Juose autorė atsigręžia į asmeninę erdvę, autentišką kasdienybės patyrimą, sąsajas su konkrečiomis vietomis ir situacijomis.

J. Aukštikalnytė-Varkulevičienė: „Daugelis mūsų esame savo aplinkos stebėtojai — tai atveria neaprėpiamas galimybes užslėptai tikrovei pažinti. Aš taip pat esu panirusi į nuolatinę kasdienybės ir savo reakcijų į ją stebėseną. Tai yra mano tapybos „medžiaga“. Mane domina supančių daiktų, vaizdų, reiškinių virsmas tapyboje. Nekuriu istorijų ar pasakojimų, tapyboje domina tapybos klausimai, atveriantys matomų daiktų nematomas puses.

Kai kurios mintys ateina dar iš vaikystės pasaulio, o kartais iš dabarties šviesos. Tuo pačiu jaučiu ir sava logika sudėliotos buities bei kasdienio buvimo grožį, ir buitišką kasdienybės atšiaurumą. Tai, ką išgyvenu, lydosi ir sluoksniuojasi tapybos paviršiuose. Tapyba padeda sustoti, įsižiūrėti į paprastus daiktus ir neskubant patirti, kad supantieji daiktai nėra tuo, kuo jie man atrodo. Kolekcionuoju šiuos įspūdžius, remiuosi šia jausmine patirtimi, kaip galimybe žvelgti į fizinę aplinką gryna mintimi, su dvasiniu jutimu ir tapybos kalba išreikšti tai, kas man svarbu, kas mane jaudina.”

Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Daiktai ir reiškiniai” Pamėnkalnio galerijoje vyks iki vasario 25 d. Keturis vasario mėnesio savaitgalius parodą bus patogu aplankyti nemokamu Vilniaus miesto autobusu Su-Menėk: Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu. Parodos lankymas - nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
Adelė Pukelytė | DVI LINIJOS, TRYS ŽALIOS IR MĖLYNA
2020 01 10 - 2020 01 31

Mano tapyba paprasta. Visada vaizduoju realybę, todėl žiūrovas gali atpažinti vaizdinį savo gyvenime. Stengiuosi kurti nuoširdžius ir universalius paveikslus, todėl vaizduodama Krivulių kaimą paveikslą pavadinu ’Trys žalios ir mėlyna’. Mažai žmonių žino šį kaimą, tačiau esu tikra, kad trijų žalių ir mėlynos santykį yra matę dauguma.

Taip gimė parodos pavadinimas – neatskleidžiant kūrinių reikšmių – apibūdinau kelis formalius segmentus, kuriuos galima išvysti parodoje. Juk kiekvienas matomą vaizdą supranta savaip, tad nesinorėjo per prievartą siūlyti „teisingų“ supratimo būdų.

Visgi užuominą, nors ir labai minimalią, pasiūlau paveikslų ’Sistema nr. *’ pavadinimuose. Prisipažįstu, kad varinės linijos yra didesnės sistemos dalys. Sistemų numerius nulemia laikas, kada buvo nutapytas paveikslas: ’Sistema nr. 1’ yra pirmasis šio ciklo nutapytas kūrinys, ’Sistema nr. 9’ – devintas. Šie skaičiai pažymi paveikslų atsiradimo eigą, o ne sufleruoja naratyvą. Tad atpažinti, kokios sistemos dalis vaizduoju - asmeninė užduotis kiekvienam žiūrovui.

Greta ’Sistemų’ ciklo paveikslų eksponuoju dar du kito ciklo kūrinius, kurių motyvas buvo pamatytas gamtoje. Tai paveikslai – ’Trys žalios ir mėlyna’ bei ’Dvi žalios ir dvi mėlynos’. Ilgą laiką tapiau tik artimos ir uždaros aplinkos vaizdinius. Vasarą man prireikė laisvės ir erdvės (kurią pamačiau gamtoje ir paverčiau savo paveikslų motyvu), o gal ramybės ir susikaupimo (šis jausmas atsirado žiūrint į žalių ir mėlynų paveikslus). Šių poreikių patenkinimas tapo dar vieno ciklo pradžia.

Tikiu, kad palikti erdvės – tiek paveikslo turinyje, tiek parodoje – yra geriau nei pavaizduoti kiekvieną smulkmeną. Pasitikiu žiūrovu, jog šio patirtys padės interpretuoti vaizduojamą turinį bei pratęs paveikslus už jų ribų. Manau, kad pasaulis yra paprastas, todėl jį suprasti turėtų būti lengva. Šia mintimi ir noriu pabaigti tekstą. Pozityviu žvilgsniu į dar vienerius naujus metus. (Adelė Pukelytė)

Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
Partneriai: galerija „Vartai“, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija.
Už parodos plakatą ir cover photo ačiū: Dominykas Sidorovas.