PARODOS

2020

Feliksas Jakubauskas | APSKRITIMAS-KVADRATAS-TRIKAMPIS
2020 09 10 - 2020 09 28
 
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tekstilės meno kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato Felikso Jakubausko kūrybos paroda „Apskritimas-kvadratas-trikampis“.

Dailėtyrininkė Lijana Šatavičiūtė: „Šia paroda, kurioje eksponuojami paskutiniųjų kelerių metų darbai, Feliksas Jakubauskas teigia, kad geometrija nėra tik sausa formų, linijų ir tiesių visuma. Pasitelkdamas pamėgtus geometrinius motyvus – apskritimą, kvadratą, trikampį – ir skirtingus spalvinius derinius, menininkas kuria daugiabalses vaizdines variacijas, pasižyminčias gyvybingumu ir vidine energija, aprėpiančias emocijų įvairovę: liūdesį, džiaugsmą, ilgesį, vienatvę. Felikso Jakubausko tekstilei būdingas asociatyvus, poetiškais įvaizdžiais ir metaforomis grįstas turinys. Menininkas kuria minimaliomis priemonėmis, sąmoningai kratosi konkretumo, linksta į sąlygiškų formų dermę, laisvai improvizuoja abstrakčiomis struktūromis, kurios, labiau įsigilinus, vientisos ir tarpusavyje susijusios. Gobelenuose ritmingos lietuviško ruoželio faktūros išsiskiria klasikinės tapiserijos fone, keldamos iškalbingas asociacijas su ilgaamžėmis audimo tradicijomis. Menininkas atranda pusiausvyrą tarp rafinuotų formų, linijų ir punktyrinių juostų sampynų bei audinio rupumo, jo pirmapradžio natūralumo.

Felikso Jakubausko darbuose susilieja modernaus gobeleno patirtis ir lietuviškas pasaulio matymas, gebėjimas abstrakčiomis formomis atspindėti žmogaus dvasinę prigimtį.“

Pasak autoriaus, savo kūryboje jis semiasi įkvėpimo iš supančio pasaulio ir asmeninių išgyvenimų: „Siekiu sukurti erdvės įspūdį lygaus gobeleno paviršiuje, perteikti būseną, kurią išgyveni susidūręs su nenuspėjama gamtos didybe ir jos būsenų kaita. Pasaulio ir Visatos tvarka, paslaptis ir amžinybė inspiruoja daugelį mano darbų. Šios kolekcijos gobelenuose pabandžiau įvairias gamtos ar asmenines būsenas išreikšti geometrinėmis formomis, pasitelkdamas klasikinio gobeleno ir lietuviško ruoželio audimo derinį. Kaip geometrinės formos veikia žmogų? Kokias prasmes jos slepia?“

Feliksas Jakubauskas – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, menininkas, kurio kūryba priklauso ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniam meno laukui. Jo kūrybinėje biografijoje – 27 asmeninės parodos Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvavimas daugiau nei 200 parodų Lietuvoje ir užsienyje bei tekstilės simpoziumuose Vengrijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Tarptautinį kūrybos matmenį patvirtina aukščiausi apdovanojimai Lodzės (Lenkija), Pitsburgo (JAV), Cheongju (Pietų Korėja), Pekino, Budapešto, Maskvos ir kitose tarptautinėse konkursinėse tekstilės parodose. Menininko darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, viešosios įstaigos ir privatūs asmenys. Jis yra ne tik Lietuvos dailininkų sąjungos, bet ir Amerikos gobeleno aljanso (American Tapestry Alliance), Europos gobeleno forumo (European Tapestry Forum) bei kitų tarptautinių asociacijų narys.
Feliksas Jakubauskas debiutavo 9-ajame XX a. dešimtmetyje – lietuvių tekstilės proveržio laikotarpyje. Nuo 1974 m. jis studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute Vilniuje, 1976–1980 m. – Taikomosios dailės akademijoje Budapešte (dab. Maholy-Nagy dailės ir dizaino universitetas), ten baigė tekstilės studijas su gobeleno specializacija. Bauhauzo tradicijomis garsėjanti Budapešto akademija ugdė vidinę laisvę, savasties paieškas, neprisirišimą prie stereotipų. Jau keturis dešimtmečius Feliksas Jakubauskas traukia žiūrovus savo kūryba, išlaikydamas įtampą tarp meno kūrinio ir auditorijos.

Felikso Jakubausko kūrybos paroda „Apskritimas-kvadratas-trikampis“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugsėjo 28 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Sofija Rickevičiūtė | SAULĖGRĮŽA
2020 08 05 - 2020 08 26

Rugpjūčio 5 d., trečiadienį, 17:30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojos Sofijos Rickevičiūtės retrospektyvi paroda „Saulėgrįža“.

Parodoje eksponuojama kelis skirtingus menininkės kūrybos laikotarpius bei svarbiausias stiliaus kryptis atspindinti kolekcija. Joje – didelio ir kamerinio formato aliejinė bei akrilinė kūryba, kurioje vyrauja erdvūs, šviesūs, vaiskaus ir vasariško kolorito paveikslai. Sofijos Rickevičiūtės tapybą galima skirstyti į kelias temas: tai abstrahuoti peizažai, gamtiniai motyvai, natiurmortai, marinistiniai siužetai, o taip pat išsiskiria autorės plėtojama sakralinė tematika.

„Teptuko nepaliesti drobės plotai, sodrios permanentinės spalvos, paslaptinga šviesa, saikinga raiškos priemonių ir tapybos simbolių erdvė – visa tai įžvelgiama pastarųjų metų Sofijos Rickevičiūtės tapybos darbuose. Būdama visokeriopai brandi asmenybė, tapytoja peržengė gyvenimo ir kūrybinės patirties ribas ir išėjo į taisyklių ar akademinių stereotipų nevaržomą tapybos lauką. Dailininkės teptukas tarsi vaikas vaikšto, galbūt braido pavasarinio lietaus pripildytose spalvotose balose ir plukdo baltaburius laivus. S. Rickevičiūtė drobėje palieka tik pagrindinius dėmenis, nusakančius šiandieninę jos dvasinę ir fizinę būseną, visa kita koduoja baltuose, teptuko nepaliestuose plotuose, tarsi palikdama vietos kada nors tai pratęsti, įterpti ir pasakyti, ko dar dabar negali, o gal nemoka ar neišmoko… Pajausti ir parodyti dabartinėje kūrybinėje levituojančioje būsenoje – tikriausiai reikštų apsinuoginti, išsakyti ir atverti viską, kas verčia gyventi ir kurti.“ (Zigmas Kalesinskas)

Sofijos Rickevičiūtės tapybos paroda „Saulėgrįža“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki rugpjūčio 26 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Marija Griniuk | TECHNOVOJERIZMAS. PERFORMANSĄ ATLIEKANTIS KŪNAS
2020 07 17 - 2020 07 25

Nuo liepos 17 d. (penktadienio) Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks šiuolaikinio meno kūrėjos Marijos Griniuk meninio tyrimo paroda „Technovojerizmas ir performansą atliekantis kūnas“.

Parodą-instaliaciją lydi portfolio / dokumentacija, pristatanti menininkės sumanymus, įgyvendintus per pastaruosius dvejus metus. Pirmojoje dalyje užfiksuoti M. Griniuk dalyvaujamieji projektai, kuriuose ji naudojo EEG (elektroencefalogramos) įrangą, perteikiančią performansą atliekančio menininko smegenų veiklos dinaminius biometrinius duomenis. Parodoje šie duomenys konvertuojami į judančius vaizdus ir garsą. Antrojoje dalyje pristatomi autorės kūno atspaudai, t.y. statiniai biometriniai duomenys – kai kurie šių duomenų pasikeis su laiku kintant menininkės kūnui.

Laplandijos universitete doktorantūros pakopoje studijuojanti menininkė siekia sukurti performanso dokumentavimo metodą per kūno biometrinių duomenų matavimus, atliktus gyvų performansų metu. Šį metodą M. Griniuk integruoja į savo performansus nuo 2015 m., o studijų metu pradėjo meninį tyrimą, kurio tikslas – sukurti programą, leidžiančią performanso menininkams patiems dokumentuoti savo renginius EEG ir kitų technologijų pagalba.

Pastaruosius penkerius metus tyrimo metu menininkė naudojo tik savo kūną, tačiau dabar planuoja įtraukti ir kitus žmones. „Kai pradedu mąstyti apie tyrimą su kitais asmenimis, šis klausimas man sukelia etinių dilemų, todėl noriu paklausti savo parodos auditorijos – kokie jos lūkesčiai dėl etinių sprendimų ir meninio darbo skaidrumo projektuose, naudojančiuose biometrinius duomenis? Ar auditorijai svarbu žinoti, kas nutinka su jų kūno įspaudais? Ką dalyviai norėtų, kad menininkai, dirbantys su jų duomenimis, papasakotų savo publikai?“ – domisi autorė.

Paroda atveriama be specialaus atidaromojo renginio, tačiau liepos 17 d. lankytojai turės galimybę susitikti ir pabendrauti su autore (nuo 14 val. iki 18 val.).

Marija Griniuk – performanso kūrėja, tapytoja, kuratorė. 2008 m. įgijo tapybos restauratorės specialybę Vilniaus dailės akademijoje, 2017 – performanso kūrėjos išsilavinimą Jutlandijos dailės akademijoje (Danija). 2020 m. baigė tapybos magistro studijas Konstfack universitete (Stokholmas, Švedija). Šiuo metu studijuoja doktorantūros pakopoje Laplandijos universiteto Meno ir dizaino fakultete (Suomija). Daugiau apie menininkę: www.griniuk.nu

Marijos Griniuk paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 25 d. Lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
Meda Norbutaitė | KITIMAS
2020 06 03 - 2020 07 15

Birželio 3 d., trečiadienį, 19 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojos Medos Norbutaitės kūrybos paroda „Kitimas“.

Atidarymo metu vyks naujojo menininkės kūrybos albumo pristatymas, dalyvaus jo sudarytojas ir mokslinis redaktorius prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Stilingoje ir kartu solidžioje knygoje meno lauko profesionalai apžvelgia dailininkės kūrybą, o tekstai palydimi daugiau nei 100 Medos Norbutaitės kūrinių reprodukcijų (leidėjas – Dailininkų sąjungos leidykla „Artseria“).

Naujausioje tapybos parodoje „Kitimas“ autorė domisi žmogaus išorinio bei vidinio kismo procesais, reflektuojamais per įvairius kūno vaizdinius, tampriai susijusius su laiko sąvoka. Paveikslų serijoje pristatomi skirtingi žmogaus vystymosi ciklai, gilinamasi į psichologines būsenas, apmąstomi esamybės, susitaikymo, vidinės laisvės klausimai.

Kūriniuose vaizduojamas besikeičiantis žmogaus kūnas, jo santykis su pasauliu ir savimi. Naudojant kontrastus, simbolius ir tekstūras, kalbama apie kintančius žmogaus išgyvenimus. Per kūdikio kūną atskleidžiamas sociumo, asmens ryšio su pasauliu formavimasis; per paaugliško kūno infantilias būsenas – geidulių užuominos; senstančio kūno klostėse – patirčių ir įpročių sluoksniai. Lėlė, batas, mokyklos suolas, popierinis laivelis, kiaulės galva, raudona, mėlyna, pilka spalva – tai simboliai, kurie padeda perteikti žmogaus būvius tam tikrame jo amžiuje, nurodo į bendrąsias prasmes.

Autorė atskleidžia: „Mane domina kūnas: tiek kaip materija, turinti formas, faktūras, spalvas, nuotaikas, tiek kaip talpa, kurioje gimsta ir kaupiasi mintys, jausenos – kūnas kaupia jas savyje ir vienaip ar kitaip atspindi. Visa tai formuoja laikas, kuriame kūnas vystosi. Per pojūčius, išgyvenimus kaupiasi patirtys, per jas formuojasi požiūris ir elgsena.

Kūnas keičia savo pavidalus, tačiau savo esme jis yra beformis. Vidinė erdvė jame yra tai, kas svarbiausia savasties suvokimui. Kūnu suvokiame laiką, buvimą, bet tai nesame mes.

Psichologinis laikas – tai nuolatinis proto nerimas dėl praeities ir ateities. Savęs suvokimas, susitapatinant su kūnu, grindžiamas savivertę matuojant per kūno pavidalo ypatybes. Pašalinus laiką iš sąmonės, atsiveria galimybė dvasios ugdymo praktikai. Būtis su esamybe leidžia pajusti akimirkos džiaugsmą, vidinį išsilaisvinimą. Tuomet ir kintantis pavidalas priimamas kaip esamybės būtinybės forma. Ir iškyla tai, kas yra anapus jo (pavidalo). Tai yra tai, kas esame. Nesipriešinimas gali būti galios sąlyga. Ji padeda sąmonei išsilaisvinti iš įkalinimo pavidale. Nepriimant pavidalo tikroviškumo, įsitraukiama į kovą su laiku, su nerimu ir baimėmis. Susitaikymas atveria gyvenimui gelmę ir kokybę.“

Medos Norbutaitės tapybos paroda „Kitimas“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki liepos 15 d. Parodos lankymas – nemokamas. Lankytojai maloniai prašomi dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

APIE PARODĄ SKAITYKITE:

LRT straipsnyje MEDOS NORBUTAITĖS PARODOJE: KŪNAS, PSICHOLOGINIS LAIKAS IR IŠSILAISVINIMĄ SUTEIKIANTIS NESIPRIEŠINIMAS

APIE PARODĄ ŽIŪRĖKITE:

LRT laidoje KULTŪROS DIENA (nuo 05:08 min)
Rūta Eidukaitytė | SAPNUOJANTYS MIESTAI
2020 03 13 - 2020 05 27
 
Kovo 13 d., penktadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma tapytojos Rūtos Eidukaitytės kūrybos paroda „Sapnuojantys miestai“.

Parodoje menininkė pristato pastarųjų kelių metų aliejinės tapybos kūrinius, kuriuose vyrauja Vilniaus, Paryžiaus ar vaizduotės pakurstyti miestovaizdžiai, o pats miestas perteikiamas kaip dvasios metafora ir poetiškų, tapybiškų patirčių erdvė.

„Ar ateis diena, kai kažkas praeis pro ten, kur aš buvau? (…) Dalykų, kuriuos aš pasakoju, kuriuos aš papasakosiu, jei sugebėsiu, nebėra ar dar nėra, ar niekada nebuvo, ar niekada nebus, arba, jei buvo, ar yra, ar bus, buvo ne čia, yra ne čia, bus ne čia, o kitur. Bet aš esu čionai.” (Samuel Becket, „Neįsivaizduojamasis“)

Rūta Eidukaitytė: „Miestas apkabina ir nepaleidžia. Eidama (miestu) vėl matau tą benamį, kurį mačiau google žemėlapyje prieš atvykdama čia pirmąkart. (Juk galima pamatyti vaizdus, nuotraukas, kad pamatytum, kaip atrodo vieta, kurioje nebuvai). Ne, ne Benamis – Kliošaras – taip gražiau. Įsivaizduoju: jis – poetas, rašytojas (svajotojas), juk varto knygą arba miega. Sapnuoja.

Arba ta moteris, kuri gyvena palapinėje prie upės. Tokia graži! Neįtikėtina. Kai rytais prabėgdavau pro ją ir jos palapinę, krėslą, staliuką, knygų stirtą, visada pasisveikindavome, bet prakalbinti taip ir nedrįsau. Sapne ji paskui išgelbėjo mirštančią (skęstančią) gulbę.

Kai tapau, vis išnyra ta gulbė (kartais pavirsta varna, pelėda), norisi visur ją įtapyti, bet naktį nutapius – ryte uždažau. Ir vis tiek kažkur liko gulbė, varna, pelėda.

Mano mieste būna visaip. Kartais nežinau, kur save padėti. Nėra tokios lentynos. O vieta tik ta, kur esu. Miestas:

Tos balos, po kurias braidžioja žiurkės ir jų vaikai. Tas lietus.

Tas dangus, kuriame viskas atsispindi.

Tie tiltai, kurie tiesiog yra.

Lauko kavinės. Ten žmonės, svetimi kitiems, savi sau, sėdi, valgo, geria, bendrauja, tyli, vieniši, su draugais, kolegomis, bet vieniši vis tiek. Įsimylėję, šalti – ten daug istorijų, matau, įsivaizduoju. Sapnuoju. Arba sapnuoja jie.

Gyvenimo dramos. Dramos. Raudonos nuo stogų, baltos nuo kalkakmenio. Skrybėlaitės, kėdės, suknelės, liepteliai.

Medžiai parkuose, jie virsta žmonėmis. O žmonės virsta medžiais. Medyje paukštis. Paukštis sklendžia virš miesto. Rudenėjančio, pavasarėjančio (nesvarbu). Ašarojančio, tylesnio ir tuštesnio. Neišsakomo. O aš guliu po juo. Po miestu, po lietum, po paukščiu. Gulbe, varna, pelėda. Manau, tai – sapnas. Sapnuoju ne aš. Miestas sapnuoja.“

Rūta Eidukaitytė 2003 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2013 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2014 m. tapo Antano Gudaičio premijos laureate. Tapytoja yra surengusi per 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavusi daugiau nei 50 grupinių parodų. Jos darbų yra įsigijusi Lietuvos mokslų akademija ir privatūs kolekcininkai.

Rūtos Eidukaitytės tapybos paroda „Sapnuojantys miestai“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gegužės 27 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
 
Mantas Maziliauskas | KAUKĖ
2020 02 13 - 2020 03 04

Vasario 13 d., ketvirtadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma architekto ir vizualaus meno kūrėjo Manto Maziliausko kūrybos paroda-instaliacija „Kaukė“.

Instaliaciją sudarys M. Maziliausko naujausia didelio mastelio tapyba, piešinių ir medinių objektų ciklai, daug dėmesio paskiriant šviesotamsos kontrastams ir garsui.

Atmosferiškai perkurtą galerijos erdvę autorius traktuoja kaip kaukę, į kurios vidų užsukti kviečia žiūrovą. „Gal reikėtų pavadinti parodą „Galvoj“ arba „Širdy“. Visgi, turbūt neįmanoma išgyventi kito vidaus, kaip tik savo, todėl – „Kaukė“. Paroda – tik palydovas, vartai. Svarbiausia – žiūrovo / matytojo būvis ir pozicija, apeiginis kaukiškas pa(si)matymas. <...> Meno nekuriu, nestatau ir meno krematoriumų, bet dalyvauju gamtos kosmoso apeigose: kuriu šventyklas, baltas, nenusakytas, plevenančias erdves“, - teigia M. Maziliauskas.

Parodos vyksmo metu planuojami dar du renginiai: vasario 22 d. 14 val. – ekskursija parodoje kartu su autoriumi, kovo 4 d. 18 val. – parodos uždarymo vakaras.

Trumpai apie autorių: Mantas Maziliauskas (g. 1977) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos ir architektūros studijas. Parodose dalyvauja nuo 1990. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2011 Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje įkūrė ir vadovauja studijai „Architektūra. Nuo pajautos iki rakto“. Skaito paskaitas apie architektūrą Lietuvoje ir svetur. 2014 įkūrė neformalų judėjimą „Sparnai. Lietuvos meno mokykla“, nuo 2006 kuruoja tapybos judėjimą „Baltas vėjas“, 2019 įkūrė Meno mokyklą ir prūsų kultūros namus „Septynetas“ Žvėryne. Surengė daugiau kaip 40 meno stovyklų-plenerų. Gyvena ir kuria Vilniuje. Daugiau: http://www.xn--m-pjvis-3sb.lt/

Manto Maziliausko paroda Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki kovo 4 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
Angelina Banytė | MONUMENTALUMAS TYLOJE
2020 01 16 - 2020 02 08

Sausio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Angelinos Banytės kūrybos paroda „Monumentalumas tyloje“.

Parodos rengėjas – LDS Klaipėdos skyrius. Kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė. Multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.

Angelina Banytė (g. 1949) per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių (kai kuriuos – kartu su bendraautoriais). Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausiai yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas.

XX a. antroje pusėje freskomis gausiai dekoruoti visuomeniniai pastatai. Joms būdinga sąlygiška daugiaplanė erdvė, daugiafigūrės kompozicijos, freska derinta su kitomis technikomis, dažniausiai sgrafitu. Tačiau ši informacija šiandien labiau žinoma tik siauram meno žinovų ratui arba žmonėms, įgijusiems patirties gyvenant tarp jų – tarp freskų. Kuruoti parodą ir meno gerbėjams atskleisti freskos fenomeną ir jos šiuolaikinę destruktyvią egzistenciją – tikras iššūkis. Tačiau smalsus tyrimas gaudant dar likusius freskų vaizdinius atskleidžia visai kitą problematiką. Skirtingas A. Banytės freskų likimas aplankytose vietose, kuriose destrukcija ir euroremontas palietė jautrią kūrinio gyvenimo stygą. Išskirtinai Palangos mieste (sveikatingumo namuose, tuometinėse sanatorijose) menininkės kurtos freskos (išlikusios, pačios autorės restauruotos) dar ir šiandien vertinamos kaip meno kūriniai, veikia dekoratyviai ir net edukatyviai. Deja, Klaipėdoje, kurioje menininkė gyvena, kūrinių taip pat yra ne viename visuomeninės (ir ne tik) paskirties pastatuose, bet jų likimas ne toks dėkingas.

Visas tyrimo rezultatas sutalpintas į parodą, kuri susideda iš menininkės sukurtų freskų skaitmeninių atspaudų ant audinio masteliu 1:1, pasitelkus multimedijas įamžintų ir realiu dydžiu perkeltų ant Dailininkų sąjungos galerijos sienų, instaliacijos, taip pat video darbo. Ruošiant video darbą „Fresco“, prieš kamerą kalbinti Vilniaus dailės akademijos prorektorė studijoms, dailėtyrininkė Ieva Pleikienė, menotyrininkė Rūta Jakštonienė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė, verslininkas, meno kolekcionierius Edmundas Kolakauskas.

Ši paroda suteikia galimybę žiūrovui suvokti kūrinių mastelį, menininkei būdingą siužetinę liniją, stilių, suprasti monumentalumą. Parodos pavadinimą „Monumentalumas tyloje“ galima suprasti dvejopai: jis tiesiogiai nurodo į kuklios, jautrios, nepretenzingos asmenybės didelių gabaritų ir užmojo darbus, kurie verti būti pamatyti ir įvertinti, o kartu tarsi leidžia suprasti, kad apie monumentaliosios tapybos palikimą nepelnytai nutylima, neskiriama pakankamai dėmesio edukacijai apie ją, kūrinių išsaugojimui. To kaina – negrįžtamai prarasti istoriškai vertingi meno kūriniai.

Menininkei sieninės tapybos darbai buvo ir tebėra malonūs kūrybiniai iššūkiai, nes iki šiol A. Banytė dirba savo srityje. Kūrėjai tai – visai ne milžiniškos fizinės ištvermės ir kruopštumo reikalaujantys projektai, o savirealizacija ir kūrybinis džiaugsmas.
Parodos atidaryme dalyvaus ir pati autorė.

Angelinos Banytės kūrybos paroda „Monumentalumas tyloje“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki vasario 8 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.